Renovacijos startui nuosavų lėšų beveik nereikės – tuo pasirūpins valstybė

Vyriausybė nusprendė 40 procentų paramą už renovuotus daugiabučius mokėti tik iki 2015-ųjų spalio. Renovaciją inicijavusiems gyventojams beveik nebereikės kaupti ir turėti nuosavų lėšų, parengiamuosius darbus apmokės valstybė. Svarstoma diegti ir dar vieną renovacijos modelį, kai renovacijos imsis šilumininkai.

Seimas pavasarį pritarė, kad galima būtų prie dabar pagal JESSICA programą teikiamų 15 paramos procentų renovacijai pridėti dar 25 procentus iš Klimato kaitos programos. Vyriausybė galiausiai nustatė tvarką, kad bendra 40 procentų siekianti parama bus mokama, tik jei dėl statybos darbų gyventojai sutars iki kitų metų pabaigos, o darbai bus baigtI iki 2015-ųjų spalio 1 dienos.

Iki šios datos bus visiškai apmokamI visi renovacijos parengiamieji darbai: investicinio plano parengimo, statybos, techninės priežiūros, projektavimo paslaugos, bus kompensuojamos visos nepasiturinčių gyventojų patiriamos išlaidos, vėliau ir pati paskola bei palūkanos.

„Žmogus gali startuoti neturėdamas pirminio kapitalo, t.y. jis nesirūpina investicinio plano parengimu, nekaupia tam lėšų, tai apmokama. Lygiai taip pat jis pats neima kredito: jei jis neturi tų lėšų, tai programos administratoriaus rūpestis“, – tikino Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė.   

„Gyventojams nereikia daryti išankstinų mokėjimų, t.y. kai projektas įgyvendintas, kai sumažėja energijos sanuados (vidutiniškai jos sumažėja 50 proc.), tik tada gyventojai pradeda sutaupytomis už energiją lėšomis daryti investcijų išmokėjimą“, – aiškino Būsto energijos taupymo agentūros direktorius Valius Serbenta.

Po 2015-ųjų spalio bendra parama renovacijai mažės iki 30 proc., o parengiamiesiems darbams bus skiriama tik 50 proc. valstybės subsidija.

Šiuo metu svarstoma į renovacijos procesą įtraukti ir šilumą gaminančias įmones. Pagal vadinamąjį ESCO modelį, gyventojams tai nieko nekainuotų, šilumininkai už savo lėšas renovuotų namus, o investuotus pinigus susigrąžintų vėliau, pasiimdami už šilumos energiją sutaupytas lėšas, aišku, ir pelną. Gyventojai ir toliau už šilumą mokėtų tiek, kiek mokėjo iki tol. Toks renovavimo modelis paplitęs Skandinavijoje.