Regiono lyderystė – Klaipėdos uostui

Lietuvos dalis didėja

Tarp rytinės Baltijos jūros šalių išryškėjo nauja, Lietuvai itin palanki tendencija – kyla bendra jos krovinių dalis regione.

Vertinant 2015 metus iš bendros 150 mln. tonų rytinės Baltijos uostų krovos 46,3 proc. krovė Latvijos uostai, 30,5 – Lietuvos ir 23,2 proc. – Estijos uostai.

Šiemet tendencijos keičiasi. Bendra regiono uostų krova šiemet per tris mėnesius siekia per 37 mln. tonų. Ji yra penkiais procentais mažesnė nei pernai. Lietuvos uostų dalis gerokai ūgtelėjo. Per pirmąjį ketvirtį Latvijos krovinių dalis sudarė 43,5 proc., Lietuvos – 33,5 proc., Estijos – 23,0 proc.

Akivaizdžiai matosi, kad regione labiausiai krenta Latvijos krovinių dalis, šiek tiek Estijos. Bet tuo pačiu metu smarkiai kyla Lietuvos krovinių dalis. Šiemet tiek Klaipėdos uostas, tiek Būtingės naftos terminalas didina krovos apimtis.

Tuo tarpu Latvijos pagrindiniai uostai – Ryga ir Ventspilis krovą mažina. Ją teigiamą išlaiko tik Liepojos uostas, bet jo dalis tarp bendros Latvijos uostų krovos yra nežymi. Kelis metus buvęs drastiškas Talino uosto kritimas ir toliau nesustoja.

Kritimai ir pakilimai

Po trijų mėnesių pagrindinių Latvijos ir Estijos uostų krovos kritimai yra didžiuliai. Palyginti su 2015 metais Rygos uosto krova šiemet I ketvirtį mažesnė 13,8 proc., Talino uosto – 16,3 proc., Ventspilio – 18,7 proc.

Kaimyninių uostų kritimą lemia rusiškos žaliavos ir prekės. Rygos uoste rusiškų anglių šiemet kraunama net 25 proc., mažiau nei pernai, naftos produktų 14,4 proc. mažiau. Tos pačios tendencijos ir Ventspilio uoste, tik kritimo skaičiai didesni. Talino uosto krova nuolat mažėja dėl to, kad prarandami rusiški naftos produktai. Jie nukreipiami į pačios Rusijos Ust Lugos uostą.

Tai ką kaimyniniai uostai labiausiai praranda, o būtent naftos produktus, Klaipėdos uostas juos labiausiai augina. Per I ketvirtį Klaipėdos uoste krauta net 35 proc. daugiau naftos produktų. Jų apyvartą didino naftos gamykla „Orlen Lietuva“. Taip pat daugiau naftos produktų per Klaipėdos uostą gabenama iš Baltarusijos.

Per pirmąjį ketvirtį rytinės Baltijos regione labiausiai augo Būtingės naftos terminalo krova (+25,9 proc.), Klaipėdos uosto (+10,2 proc.) ir Liepojos (+5,8 proc.).

Tendencijos Rusijoje

Šiais metais didėja krovos atotrūkis tarp regione labiausiai konkuruojančių Klaipėdos ir Rygos uostų. Per I ketvirtį Klaipėdos uostas krovė 9,96 mln. tonų. Rygos uosto krova siekė – 9,12 mln. tonų.

Klaipėdos uosto krova laikosi ant penkių dramblių – naftos produktų, konteinerių, trąšų, grūdų ir jūrų keltais gabenamų krovinių. Beveik visuose šiuose segmentuose yra augimas, išskyrus trąšas. Netgi konteinerių krovos tendencijos Klaipėdos uoste gerėja. Konteinerių krova Klaipėdos uoste gerokai šoktelėjo kovą ir turi tendencijų dar didėti.

Rygos uosto kritimą lėmė rusiškų anglių ir naftos produktų netektys. Rygos, skirtingai nei Klaipėdos krova, kaip tik ir yra susieta su šiais pagrindiniais kroviniais. Taip pat ir konteineriais, kurių krova mažėjo 3,8 proc. teigiama Rygoje buvo tai, kad gerokai (net 15,8 proc.) augo keleivių skaičius.

Latvijos ir Estijos uostus labiausiai veikia krovinių perorientavimo į savus uostus tendencijos Rusijoje. Visi Rusijos uostai šiemet I ketvirtį krovė 167 mln. tonų krovinių. Tai 4,6 proc. daugiau nei pernai.

Galima daryti prielaidą, kad Rusija permeta krovinius į savus uostus ne tik Baltijos jūros regione. Tai, kad Rusijos uostų krova auga, o Ukrainos uostų, kaip Mariupolio, krenta net iki 45 proc., parodo, kad panašios tendencijos vyksta ir Juodosios jūros regione.

Rytinės Baltijos regiono uostų krova I ketvirtį