- Nemira Pumprickaitė, LTV „Savaitė“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nors Seimas priėmė naujos atominės statybai reikalingus įstatymus ir pritarė energetinės nepriklausomybės strategijai, opozicija inicijuoja referendumą dėl pritarimo naujos elektrinės statybai, dėl jo Seimas balsuos pirmadienį neeilinio posėdžio metu. Referendumo iniciatoriai Seimo Krikščionių frakcija. Šios frakcijos seniūną Vidmantą Žiemelį Nemira Pumprickaitė kalbino „Savaitės“ studijoje.
Kodėl, Jūsų manymu, Lietuvai reikia tokio referendumo?
Mes bandėme išsiaiškinti jau seniai, prieš metus, kviesdami į frakciją Energetikos ministrą A. Sekmoką, kad jis mums papasakotų ir atsakytų į klausimus dėl elektrinės statybos – ar jinai reikalinga ekonomiškai valstybei, ar mes iš tikrųjų išeisime iš Rusijos energetinės sistemos, ar jinai bus pakankamai saugi – tačiau, kada kviesdavome į diskusijas, dalyvaujant kitiems specialistams, ministras vengė tokių susitikimų. Be abejonės, buvo sunku išsiaiškinti tiesą. Po to mūsų frakcijos iniciatyva mes paruošėme Seimo protokolinį nutarimą, kad būtų atliktas pateiktų, kai buvo pateikti reikalingi atominės elektrinės statybai, šių projektų ekspertinis įvertinimas. Tačiau tiek Seimo dauguma, tiek Vyriausybė, tiek Energetikos ministras visokiais būdais vengė, kad šis protokolinis nutarimas būtų priimtas ir jis priimtas nebuvo.
Tai kalčiausias čia Energetikos ministras, kuris nesiteikė su jumis kalbėtis ir atsakyti į jums rūpimus klausimus?
Jis ir negalėjo atsakyti, kadangi specialistai, oponentai, jeigu taip galima pasakyti, mūsų Lietuvos specialistai, Energetikos instituto profesoriai, jie mano, kad ekonomiškai, visų pirma, nenaudinga statyti elektrinę su tokio galingumo reaktoriumi.
O ar ne labiau tas referendumas būtų tinkamas tuo metu, kaip ir Seime siūlė vieni iš valdančiųjų – liberalai – po dviejų metų, kai jau bus viskas aišku?
Tą patį pareiškė ir Andrius Kubilius, po dviejų ar trijų metų, bet nepamirškime, kiek mes iki to laiko sunaudosime pinigų.
Gerai, o Jūs žinot, kiek kainuoja referendumas?
Taip, žinau 2 milijonus.
Ne, čia tik tuo atveju, jeigu bus priimtos įstatymo pataisos, jeigu tų pataisų nebus – 4 milijonus.
Ar protinga nepriimti pataisų? Vieno konsultanto, kuriems moka Energetikos ministerija, pažiūrėkite, kiek pinigų iššvaistė konsultantams – ne vieną milijoną, ne 10 ir ne 20.
Kaip mane tikino VRK, tai formuluotė, kuri dabar jūsų yra įrašyta „ar pritariate naujos atominės elektrinės statybai Lietuvoje?“ nėra tinkama. Tai ko yra siekiama? Jeigu tauta pasakys, kad ji nepritaria, pagal referendumo įstatymą, tai nieko nereiškia. Prezidentei jis nebus nešamas pasirašyti, net jeigu ir įvyks. Pati formuluotė yra ydinga. Tai jūs siekiate, kad tauta pritartų šitam įstatymui? Įstatymas yra toks: referendumas įvykęs tuomet, jei patariamajame referendume dalyvavo daugiau nei pusė piliečių ir jie pritarė konkrečiam sprendimui. O sprendimas yra „ar pritariate?“
Tai šiuo atveju, jeigu nepritaria, bus nepritarimas.
Alternatyva šiuo atveju negalioja.
Tai Jūs kalbėjotės su pirmininku Z. Vaigausku?
Aš ne visada turiu išduoti savo šaltinius, aš tiesiog kalbėjausi. Jeigu Seime nepritariama įstatymui, tai alternatyvus įstatymas neįsigalioja. Tai čia yra tas pats.
Ne, čia yra referendumas. Ir čia yra ne įstatymas, o formuluotė.
Kitaip sakant, Jūs liekate tos nuomonės, kad ši formuluotė – gera?
Taip.
Jūs sakote, kad neturite informacijos. Jeigu referendumas įvyks, žmonės ateis ir balsuos, nuo to informacijos daugiau neatsiras, tačiau visa tai kainuos 4 milijonus.
Aš atsiprašau, miela Nemira, referendumą kaip tik ir organizuojame, kad tauta gautų kuo daugiau informacijos. Jei dauguma norės, kad jų projektas būtų įgyvendintas, jie turės padėti ant stalo visas savo kortas. Kitos išeities nėra.
Kitaip sakant, jūs tikitės tokiu būdu išpešti informaciją, kurios negavote?
Ne, čia ne pats svarbiausias dalykas. Svarbiausia, kad žmonės įsitikintų, reikia atominės ar nereikia.
Seimas dar 2005 metais priėmė rezoliuciją, kurioje buvo nuspręsta, kad Lietuva išlieka branduoline valstybe. Šiemet Seimas pritarė energetinės nepriklausomybės strategijai, kur taip pat yra numatyta, kad Lietuva išlieka branduoline valstybe. Tai jūs, šaukdami referendumą, kvestionuojate tai? Lietuva neturėtų išlikti branduoline valstybe?
Šiame etape – taip. O jeigu situacija keičiasi, tauta gali nuspręsti kitaip. Ką gali žinoti, vystysis technologijos, matysime ateityje, o šiandien sakome – ne.
Ar Jūsų partija iš biudžeto gauna dotacijas?
Ne, negauna.
Negauna. Tai jūs, skelbdami referendumą, tiesiog apsimokate savo rinkimų kampanijos išlaidas, nes jums yra labai sudėtinga gauti pinigų iš rėmėjų?
Nesutinku su tuo, kadangi Seimo narių grupė inicijavo, tarp jų ir socialdemokratai, ir „Tvarkos ir teisingumo“, ir Darbo, ir Mišri grupė. Ir visi mes vienodas teises turime.
Iš tikrųjų, jūs turite vienodas teises. Bet, kai atvažiuosite pas rinkėjus, galėsite drąsiai pasakyti, kad jūs inicijavote referendumą, rinkote parašus, tai buvo jūsų idėja.
Bet mes ir viduje esame įsitikinę, kad darome tą teisingai. Jeigu Jūs galvojate, kad čia yra tik rinkimai, klystate.
Gerai, o kaip pasiaiškinsite, jei referendumas neįvyks? Bus išmesti dideli pinigai, žmonės neateis, nesurinksite reikiamo skaičiaus. Aš jau nekalbu apie tą formuluotę, dėl kurios kiekvienas likome savo nuomonės.
Net jei referendumas neįvyktų, tam tikra nuomonė būtų pareikšta ir būsimoms valdžioms būtų lengviau priimti sprendimus.
Tai, ponas Žiemeli, jei Jus teisingai supratau, turite tokią mintį, kad naujoji valdžia gali stabdyti visus tuos energetinius projektus ir tuos įstatymus, kurie dabar yra priimti?
Aš manau, kad jei jie valstybei nenaudingi, tuomet taip. Kol kas naudingumo mes nematome.
Ačiū Jums už interviu.
Taigi, viešumo stoka ir amžinas Energetikos ministro išsisukinėjimas nuo atsakymų, prisidengiant konfidencialumo skraiste, valdantiesiems, bet svarbiau, kad ir visai Lietuvai gali kainuoti 4 milijonus litų. Be garantijų, kad referendumas įvyks ir duos rezultatą, o neliks tik vienos partijos rinkimų akcija už valstybės pinigus. Kita vertus, dabartinė opozicija prabyla, kad, atėjusi į valdžią, ji gali stabdyti konservatorių priimtus energetinius projektus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą10
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...