- Živilė Kropaitė, LRT Radijo laida „Lietuvos diena“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos vaidmuo geležinkelių kontekste labai svarbus, tik ji turi matyti ne vien rytų ir vakarų kryptį, bet ir žiūrėti šiaurės ir pietų, pietų ir šiaurės kryptimis, LRT RADIJUI sako projekto „Rail Baltica“ koordinatorė Catherine Trautmann. „Todėl ir buvo labai svarbi Kauno–Balstogės vėžė, nes tai – ir tiltas į vakarus, į pietus, ir koridoriaus tęsinys, sujungiantis kitas Baltijos šalis ir Suomiją“, – pabrėžia C. Trautmann.
– Neoficialūs šaltiniai sako, kad Europos Komisija Lietuvai siunčia labai griežtą žinią dėl projekto „Rail Baltica“ – jis turi atitikti visas sąlygas, jei norima gauti finansavimą. Ar tikrai tas tonas toks griežtas, kokia jūsų žinia Lietuvai?
– Mano žinia siunčiama visiems, nes viena šalis gali patirti sunkumų dėl vieno dalyko, kita dėl kito. Aš nenoriu „teisti“ priežasčių, man svarbu rezultatai. Kalbu griežtai, nes noriu, kad visi prisimintų sąlygas, tačiau taip – Lietuvai buvo paaiškinta atskirai.
– Jūs vis pabrėžiate, kad pagrindinis iššūkis yra pasitikėjimas tarp partnerių. Jei Lietuvai siųsta atskira žinia, ar reiškia, kad Lietuva labiausiai nepasitiki partneriais?
– Ne tik, ne. Tiesiog skirtingų šalių vizijos skirtingos. Juk šalys šiame projekte – ir konkurentės. Jos turi savo kryptis, kuriomis joms judėjimas svarbiausias, savo perspektyvas. Kaip koordinatorė, nenoriu susitelkti ties viena, man svarbu, kad tarp visų trijų Baltijos šalių būtų sutarimas. Džiaugiuosi gerais santykiais su Latvija ir Estija, su Lietuva, net jei sudėtinga, galiausiai su partneriais vis tiek sutariame. Todėl nesu taip jau pesimistiškai nusiteikusi.
– Bet Lietuvoje girdėti balsų, kad Lietuva – problematiškiausia šalis „Rail Balticos“ projekte. Kur pagrindinė problema?
– Šalių tarpusavio konkurenciją jau minėjau. Būtina pabrėžti, kad Lietuvos vaidmuo geležinkelių kontekste labai svarbus, tik ji turi matyti ne vien rytų ir vakarų kryptį, bet žiūrėti ir šiaurės ir pietų, pietų ir šiaurės kryptimis. Todėl ir buvo labai svarbi Kauno–Balstogės vėžė, nes tai – ir tiltas į vakarus, į pietus, ir koridoriaus tęsinys, sujungiantis kitas Baltijos šalis ir Suomiją.
Iš pradžių jie nepasitikėjo, nebuvo tikri, nes nebuvo aišku, ar projektas įvyks. Tačiau jeigu jie nepamatys problemų, kurių yra dėl delsimų, man atrodo, supras, kad yra labai daug projektų, kurie laukia pinigų. O jeigu laiku nespėsime su šiuo projektu, yra labai daug konkurentų ir projektų iniciatorių, kurie tik ir laukia mūsų nesėkmės.
– Galima pasakyti kiek?
– Ne. Daug kas manęs klausia, ar mes dėl šio projekto apskritai tikri. Dabar akivaizdu, kad tikrumo daugiau. Antradienį pasirašyta deklaracija buvo tam tikras testas prieš pasirašant tarpvyriausybinį susitarimą. Tai bus naujas žingsnis pasitikėjimo kelyje tarp trijų Baltijos šalių.
– Ar yra tikimybė kad projektas žlugs?
– Sužinosime labai greitai. Bet aš nemanau, nematau tokios didelės rizikos. Juk tai būtų didžiulė griūtis – ne tik nacionalinė, bet ir smūgis ekonomikai, darbo vietoms, visam Europos tinklui. Geostrategiškai ir ekonomiškai to tiesiog negali būti. Baltijos šalys turi džiaugtis tokiu svarbiu projektu, tai unikalu šioje eroje, tai istorinė galimybė. Jei tai žlugtų, būtų griūtis ne tik Baltijos šalims, bet ir visai Europai.
– Jei šis projektas toks svarbus, ką žmonės gali padaryti? Pasitikėti vyriausybe, ir tiek?
– Vyriausybės, žinoma, turi prisiimti atsakomybę. Bet įmonės irgi. Geležinkelių įmonės turi suprasti, kad joms labai svarbu labiau bendradarbiauti. Tai ne tik vyriausybių, bet ir geležinkelio kompanijų konkurencijos problema. Mano patirtis rodo, kad, kai suvoki, jog sienų kirtimas suteikia daugiau verslo galimybių ir pajėgumų, viskas pasikeičia.
Taigi mums svarbu parodyti ir ekonominę naudą verslo partneriams. Kalbėjimas apie prekes, kurios keliaus geležinkeliais, pakeis požiūrį ir galiausiai bus gauta pridėtinė vertė. Kai žinos, kas bus gabenama, kokios įmonės ateis, bus lengviau suprasti, kodėl taip svarbiu įgyvendinti projektą „Rail Baltica“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...