- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuolaidų daugiavaikėms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms turinti suteikti Šeimos kortelė pradės veikti ne anksčiau kaip rugpjūtį, sako Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė socialdarbietė Rimantė Šalaševičiūtė.
„Kortelė veiks nuo rugpjūčio. Žmonės galės naudotis pradėti nuo rugpjūčio, kad rugsėjo 1-ąją leidžiant daugiavaikėms šeimoms vaikus į mokyklą, jos jau galėtų pasinaudoti nuolaidomis, kurios bus teikiamos“, – BNS tvirtino R. Šalaševičiūtė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu dar negali pasakyti, kas ir kokias nuolaidas teiks kortelės turėtojams.
Valstybinės įstaigos kompensacijų neturėtų tikėtis
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „valstietis“ Tomas Tomilinas sako, kad nuolaidų tiekėjais kortelės savininkams galėtų tapti ir valstybinės, ir privačios įmonės.
„Visos, kurios nori klientų srauto, nuo sveikatos paslaugų iki vaikų užimtumo“, – teigė jis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad mažesnės negu 10 proc. nuolaidos, kurias gaus kortelės turėtojai, nebus efektyvios.
„Sąžiningos nuolaidos yra nuo 10–15 procentų. Jei duoda 3 proc., pasityčiojimas yra. Tai nerimta. Patys administratoriai tokių nuolaidų neturėtų toleruoti. Tai diskreditacija tos kortelės“, – mano T. Tomilinas.
„Smulkus verslas yra silpnesnis, tai jiems galimybės suteikti daugiau negu 20 proc. tikriausiai nėra“, – svarstė jis.
Seimo narys abejojo, ar valstybė teiks kompensacijas toms biudžetinėms įstaigoms, kurios prisidės prie kortelės ir teiks nuolaidas.
„Kiekvienu atveju gali būti įvairiai ir skirtingai – gal ir būtų kompensuota, gal patys iš savo lėšų pasidengs tas išlaidas“, – sakė T. Tomilinas.
A. Sysas: remti turi verslas, o ne valstybė
Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas socialdemokratas Algirdas Sysas BNS kritikuoja ministerijos siekį dėl nuolaidų pirmiausiai tartis su valstybinio sektoriaus atstovais.
„Čia per įstatymus galime sureguliuoti, pavyzdžiui, per transporto lengvatas. Automatiškai. Be transporto daugia nėra su kuo derėtis valstybiniame sektoriuje, nes už šilumą, vandenį, elektrą, dujas šeimos ir taip gauna kompensacijas. Kortelės tikslas, kaip yra Lenkijoje, kad privatus verslas remtų tas šeimas, o ne valstybė“, – BNS sakė A. Sysas.
Jis apgailestavo, kad privatus verslas pats nerodo iniciatyvos prisidėti prie šeimos kortelės.
„Dalytis pelnais, uždirbtu turtu nelabai mūsų verslininkai nori, nelabai jie filantropai“, – teigė A. Sysas.
Dalytis pelnais, uždirbtu turtu nelabai mūsų verslininkai nori, nelabai jie filantropai.
To paties komiteto narė konservatorė Gintarė Skaistė tvirtino, kad renkant nuolaidų tiekėjus reikėtų orientuotis į tai, kas labiausiai reikšminga.
„Visų pirma tai galėtų būti transporto sektoriaus įmonės, nes čia didžiausi žmonių kaštai – kalbant apie valstybines įmones, kalba eitų apie „Lietuvos geležinkelius“, o apie savivaldą – tarpmiestinį ir vietinį pavėžėjimą“, – teigė G. Skaistė.
Ji įsivaizduoja, kad šeimos kortelės turėtojai galėtų, pavyzdžiui, registruojantis bibliotekose nemokamai gauti skaitytojo bilietą.
Verslas laukia
Daugelis BNS kalbinti įvairių paslaugų tiekėjų tvirtino negavę jokio Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlymo tapti Šeimos kortelės dalyviais. Vienintelių „Lietuvos geležinkelių“ atstovai sakė turį pasiūlymą tapti nuolaidų tiekėjais.
„Atsakymo, ar tapsime projekto partneriais, dar neturime“, – BNS pranešė įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ Komunikacijos departamento atstovė Novilė Valančė.
„Smiltynės perkėlos“ Pardavimų ir klientų aptarnavimo direktorė Inga Valutienė BNS nurodė, kad įmonės kainodaroje jau numatytas platus kompensacinis mechanizmas, tačiau, anot jos, bus ieškoma galimybės prisidėti prie papildomos pagalbos šeimoms.
Tolimojo keleivinio transporto kompanijos (TOKS) Pardavimų ir rinkodaros direktorė Sigita Vaičiutė tikino, kad pasiūlymų dėl Šeimos kortelės iš ministerijų negavo, tačiau iniciatyvą žino ir ketina prie jos prisidėti išplečiant šeimos bilieto taikymą ir koncepciją.
„Lietuvos energijos tiekimas“, pasak įmonės atstovų, nesulaukė siūlymo prisidėti prie kortelės.
„Galiojantis energijos kainų nustatymo mechanizmas neleidžia išskirti atskirų socialinių grupių ir joms diferencijuoti kainos, o energijos kainos turi būti suderintos su Kainų komisija“, – teigė įmonės laikinasis ryšių su visuomene vadovas Artūras Ketlerius.
Parodų centro „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius tvirtino artimiausiu metu susitiksiąs su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais bei kartu ieškosiąs sprendimų dėl „Litexpo“ dalyvavimo šioje iniciatyvoje.
„Forum Cinemas“ rinkodaros vadovas Dainius Beržinis BNS teigė apie šeimos kortelę nieko nežinantis: „Jokio pasiūlymo negavau, nežinau, kas tai yra“.
Prekybos centrai dėl prisidėjimo prie šios kortelės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar nesidera – nei yra pakviesti, nei patys kol kas siūlosi, bet idėją žada analizuoti.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė pareiškė, kad galimybė šeimoms suteikti papildomų naudų atrodo „įdomi ir naudinga“.
„Deja, šiuo metu dar yra kiek per mažai informacijos norint įvertinti konkrečias galimybes, kaip Šeimos kortelė galėtų veikti ir kokias konkrečias naudas ji galėtų suteikti. Kol kas nesame sulaukę kreipimųsi ar pastebėję viešų kvietimų prisidėti prie iniciatyvos“, – sakė ji.
Jokio pasiūlymo nėra sulaukęs prekybos centrų tinklas „Norfa“. Jo atstovas spaudai Darius Ryliškis BNS sakė, kad gavę tokį kvietimą, jį analizuotų.
„Čia šiaip nėra gerų ar negerų norų reikalas, dar ir techniniai reikalai yra, ją (kortelę – BNS) reikia susieti su tinklu“, – teigė tinklo atstovas.
„Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta BNS nurodė, kad sprendimas dėl Šeimos kortelės dar nėra priimtas, bet svarstoma galimybė prie jos jungtis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skaičiuoja, kad Šeimos kortelę turėtų gauti apie 63 tūkst. šeimų, auginančių ne mažiau kaip tris vaikus arba neįgalius vaikus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“1
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...