R. Šadžius: kol kas kamuolys – graikų pusėje

„Susitarimas su Graikija yra įstrigęs, jokio progreso nėra ir tai nuvilia. Graikų derybinė taktika, kai lipama per galvas ir vietoje dokumentų yra pateikiami tik žodžiai, visus erzina“, – sakė finansų ministras Rimantas Šadžius po ketvirtadienio vakarą pasibaigusio Europos Sąjungos šalių finansų ministrų susitikimo.

Jame buvo tariamasi, ką daryti su prasiskolinusia, skolų  mokėti neišgalinčia, tačiau visą Europą šokdinti bandančia Graikija. Kas laukia šios šalies? Ar gali būti, kad Graikija bus pašalinta iš ES ir euro zonos? LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ vyko pokalbis su buvusiu Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, Nordea banko vyriausiuoju analitiku Žygimantu Mauricu ir finansų ministru Rimantu Šadžiumi.

– Pone Kubiliau, kol kas aišku tiek, kad ES finansų ministrai Liuksemburge iš esmės dėl nieko nesutarė. Panašu, kad tai pasaka be galo?

– Graikijoje jau 5–6 metus kažkas vyksta, problemų nemažėja. Jau visi lyg ir pripratome, kad Graikiją nuolat lydi krizės, problemų nesprendimai. Ši krizė dar labiau paaštrėjo po „Syriza“ pergalės. Dabar, iki birželio 30 d., Graikija Tarptautiniam valiutos fondui (TVF) privalo sumokėti per pusantro milijardo eurų. Tačiau be ES finansinės paramos, kuri priklauso nuo susitarimo dėl Graikijai  privalomų reformų, jie tų pinigų nesuras.

Kas toliau? Čia finansų ekspertai galėtų atsakyti, ką reškia valstybei techninis ar dalinis bankrotas, nes nesumokėjus TVF, Centrinis Europos bankas gali rasti priežasčių nustoti remti Graikijos bankus ir jau tada prasidės griuvimo procesas.

– Pone Mauricai, tikėtina, kad sprendimas iki liepos 1 dienos taip ir nebus rastas, nebus sutarta dėl naujo pagalbos paketo, o Graikija greičiausiai vengs skausmingų reformų. Ir kas tada?

– Variantų gali būti įvairių, tačiau realiausias scenarijus – kad Graikija liks Europos Sąjungoje ir eurozonoje. Nes dabar, kai vyksta geopolitiniai neramumai Rusijoje, kai Europa susiduria su didžiule imigrantų problema, kai reikia vienybės, Vokietija tikrai neleis paleisti Graikijos. Graikai tai puikiai žino ir tuo naudojasi. Palyginčiau juos su chuliganais, kurie sėdi per egzaminus auditorijoje paskutiniame suole, aplinkinius erzina, triukšmauja, tačiau jų neišvarysi lauk iš auditorijos, nes nutrauksi egzaminą ir pats nukentėsi. Belieka sėdėti kartu ir kentėti.

Graikijos pareiškimai yra labai agresyvūs, radikalūs, tačiau ir TVF pareiškiamai radikalūs. Bet, manyčiau, kad iki liepos 1 dienos kompromisą bus bandoma surasti.

– Pone Šadžiau, kodėl Liuksemburge nebuvo pasiekta susitarimo?

– Posėdyje buvo išklausyta visų pusių ir konstatuota, kad derybos sustojo, jokio progreso nėra, nors dėl kai kurių sudėtingų klausimų šiokių tokių kompromisų  pasiekta – turiu omenyje išlaidų mažinimą Graikijoje.

Tačiau realiai susitarimas įstrigęs ir tai nuvilia. Kol kas kamuolys graikų pusėje, jie turi pajudėti pirmieji ir pateikti konkrečius įsipareigojimus. Juokaujama, kad graikai visiems paaiškino, kas jiems netinka, bet nepaaiškino, kas jiems tiktų. Jų derybinė taktika, kai lipama per galvas, kai vietoje dokumentų pateikiami žodžiai, visus erzina. Tai turėtų baigtis.

– Ką Jūs manote apie Graikijos situaciją po liepos 1 dienos, jei nebus sumokėta skola TVF?

– Nemanau, kad liepos 1 diena taps katastrofa Graikijai. Taip, terminas sumokėti skolą TVF spaudžia labai smarkiai, neatmesčiau, kad ir pati Graikija savo derybinėje taktikoje šį argumentą naudoja.

Skolos negrąžinimas TVF yra rimtas dalykas, tačiau rinkos tai netraktuoja kaip valstybės bankroto. Europos Centrinis bankas remia Graikijos bankus tol, kol jie yra mokūs. Jei jie tampa nemokūs, įsijungia nemokumo procedūros. Tačiau dėl visų galimų nesklandumų, skolos nesumokėjimo, šalies reputacijos blogėjimo kentės Graikijos visuomenė, verslas, šalies ekonomika.

– Pone Kubiliau, ar Jūs matote galimybę, kad Graikija gali būti pašalinta iš euro zonos artimiausiu metu?

 –Sunku pasakyti. Tačiau skaičiai rodo, kad jos bendra skola yra 320 milijardų eurų, iš jų Europai – 240 milijardų, tai sudaro 170 procentų lyginant su BVP. Nedarbas Graikijoje sudaro 26 procentus ir tai tęsiasi kelerius metus.

Perskaičius, dėl ko graikai nesusitaria su Europos Komisija, susidaro įspūdis, kad Graikijos valdžia tiesiog tyčiojasi iš visos Europos. Pavyzdžiui, nesusitariama dėl to, kad išlaidas pensijoms nuo 16 procentų BVP reikia sumažinti 1 procentu. Bet ir tai padarius lieka du kartus daugiau negu Lietuvoje.

Graikai nesutinka, kad PVM būtų taikomas elektrai ir vaistams. Kitaip tariant, iš Graikijos nereikalaujama neįmanomų dalykų, kažkokių iššūkių. Yra pasakyta labai konkrečiai, ko ES iš jų reikalauja. Kol kas sunku įvertinti ES kantrybės ribas.

– Pone Mauricai, paskutiniai duomenys rodo, kad Graikija pastaruoju metu nesurenka apie 20 procentų biudžeto pajamų per mėnesį. Kas nutiko, kad Graikijos ekonomika per kelis mėnesius smuko?

– Krito pasitikėjimas šalimi, akcijų indeksai nugarmėjo žemyn, žmonės masiškai atsiima indėlius iš bankų, nes baiminamasi, kad Graikija gali išstoti iš euro zonos arba nuogąstaujama, kad neapibrėžtumo laikotarpis gali užsitęsti.

Graikai suvokia, kad patys nebeišspręs savo problemų. Jie žino, kad jiems  reikia pagalbos, mes jau irgi galime ruošti jiems suteikti tą pagalbą. Jei bus patvirtintas gelbėjimo planas, Lietuva privalės duoti 160 milijonų eurų. Tikėtina, kad toks planas vis dėlto bus patvirtintas ir dabar graikai bando išsiderėti kuo geresnes sąlygas.

Kita vertus, jie gali ir nesumokėti skolos TVF. Gali būti, kad jie nesumokės netgi Europos Centriniam bankui. Ir tada jau nuo Centrinio banko priklausys, ar Graikijos ekonomika žlugs, nes nutraukus bambagyslę, Graikijos bankai tuojau pat užsidarys, žmonės liks be pinigų. Ir tada bus proga kaltinti Europą dėl visų problemų. Kol kas graikai turi labai daug erdvės, žino, kad situacija nepalanki jų pašalinimui iš ES ir todėl yra tokie agresyvūs bei įžūlūs.

– Pone Šadžiau, ar Jūs matytumėte ribą, kada Graikijai būtų pasakyta „stop“?

– Nežinomuose vandenyse mes jau plaukiojame nuo vasario pabaigos. Ši situacija Europoje yra nauja, kas bus toliau, niekas negali pasakyti. Tačiau neįmanoma, kad graikams būtų parodytos durys ir pasakyta, kad jie jau ne euro zonos nariai – tai techniškai sunkiai įsivaizduojama.

Mano nuomone, ši varginanti situacija tikrai nesibaigs nei birželio 30, nei liepos 15 dieną. Ir rudenį mes dar kankinsimės dėl šio klausimo. Kamuolys iš tiesų yra graikų pusėje ir Graikijos visuomenė, politikai turėtų susivokti ir priimti atitinkamus sprendimus. Vienas žingsnis jau yra – Graikijos Centrinio banko monetarinė ataskaita. Tikėtina, kad tokių tiesos momentų šioje šalyje daugės.