- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva remia Europos Komisijos teikiamus pasiūlymus didinti Europos Sąjungos (ES) energetinį saugumą bei valstybių narių solidarumą sprendžiant galimas problemas, įskaitant ir dujų tiekimo sutrikimus, tvirtina energetikos ministras Rokas Masiulis.
„Puikiai suprantame, kad veikdami su partneriais galime pasiekti daugiau. Todėl sveikiname EK raginimą stiprinti regioninį bendradarbiavimą ir koordinaciją bei įpareigoti šalis kartu vertinti rizikas bei rengti krizių valdymo planus energetinio saugumo srityje“, - komentare BNS sakė R.Masiulis.
Jis pabrėžė, kad Lietuva jau bendradarbiauja su Estija ir Latvija - praėjusiais metais visos trys Baltijos šalys pasirašė energijos tiekimo saugumo deklaraciją. Lietuva su Latvija taip pat yra pasirašiusi supratimo memorandumą dėl gamtinių dujų tiekimo šaltinių diversifikavimo ir bendros dujų rinkos sukūrimo Baltijos šalyse.
„Mes patys savo kailiu esame išbandę, kokia pažeidžiama gali būti šalis, kai yra priklausoma nuo vienintelio tiekėjo, ypač jei šis tiekėjas yra Maskvos kontroliuojama kompanija. Į tai dėmesį atkreipė ir Europos Komisija, įvertinusi Klaipėdos SGD terminalą kaip efektyvų instrumentą sumažinti dujų kainas. EK darbiniame dokumente pabrėžia, kad Lietuvoje dujų kainos buvo vienos didžiausių ES, tačiau 2014 metų gruodį pradėjęs veikti SGD terminalas ir prieiga prie pasaulinės dujų rinkos dabar veikia kaip „kainų lubos“, tad kainų lygis Lietuvoje yra panašus, kaip ir konkurencingose ES dujų rinkose“, - teigė R.Masiulis.
Anot jo, Europos Komisijos siūlomas įpareigojimas valstybėms narėms iš anksto pranešti apie savo ketinimus sudaryti energijos sutartis su trečiosiomis šalimis turėtų užtikrinti sąžiningas ir skaidrias sutarčių sąlygas.
„Tai ypač svarbu mažesnėms šalims, kurios turi mažesnę derybinę galią“, - pabrėžė ministras.
Europos Komisija antradienį pristatė energetinio saugumo dokumentų rinkinį, kuriame numatomos energetinio saugumo priemonės, reikalingos, kad ES pasirengtų esminiams pasauliniams pokyčiams energetikos srityje ir galimiems energijos tiekimo sutrikimams.
Dujų tiekimo saugumo reglamentas numato, kad bus sukurtos devynios regioninė zonos. Kiekvienos zonos šalys pasidalins atsakomybe už strateginių dujų atsargų kaupimą ir dujotiekių infrastruktūros tarp valstybių plėtrą. Lietuva vienoje zonoje už dujų tiekimo saugumą bus atsakinga kartu su Latvija, Estija bei Suomija. Reglamente pristatomas ir „solidarumo principas“, kai kaimyninės šalys turės padėti viena kitai dujų tiekimo krizės metu ir tiekti dujas namų ūkiams bei svarbiausiems socialinių paslaugų tiekėjams, pavyzdžiui, ligoninėms.
Taip pat numatoma, kad ES šalys narės turėtų patekti visą informaciją apie sutartis, kurios būtų svarbios bendrijos energijos tiekimui. Panašus sprendimas jau buvo priimtas 2012 metais, tačiau jis buvo per silpnas kovoti su sutartimis, kurios neatitikdavo ES įstatymų, nes informacija būdavo pateikiama po sutarties pasirašymo.
Dabar norima, kad informacija būtų teikiama prieš pasirašant sutartis. Priėmus naująjį sprendimą EK turės būti informuota apie visus žingsnius, susijusius su derybomis ir sutarties sudarymą tarp ES šalės narės ir trečiosios valstybės energijos išteklių tiekime ar bendradarbiavime. Po sprendimo priėmimo EK taip pat iš naujo peržvelgtu jau egzistuojančias sutartis.
Norint, kad EK pasiūlymai įsigaliotų, juos turės patvirtinti ES Taryba ir Europos Parlamentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...