- Valentinas Beržiūnas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministrė prisipažino, kad svarbiausias, o kartu ir sudėtingiausias darbas – 2017 m. biudžeto projekto rengimas. Savo įpėdiniui ji palinkėjo toliau tęsti atsakingą fiskalinę politiką ir nebijoti būti nepopuliariu politiku.
– Ministre buvote neilgai, bet, neabejoju, darbų netrūko. Kokius darbus, kuriuos įgyvendinote, įvardytumėte pačiais svarbiausiais?
– Taip, buvau paskirta jau kadenciją baigiančios Vyriausybės finansų ministre. Kadangi esu į rezultatą orientuotas žmogus, nesistengiau nei sau, nei aplinkiniams kurti iliuzijos, kad per tokį trumpą laiką įgyvendinsiu radikalias reformas finansų politikoje. Pagrindinis uždavinys buvo tęsti atsakingą viešųjų finansų politiką ir parengti socialiai teisingą 2017 m. biudžeto projektą. Tai buvo sudėtingiausias darbas, nes teko tvirtai laikyti skydą, atremiantį populistines prasidėjusios Seimo rinkimų politinės kampanijos strėles.
Vienas prioritetinių klausimų mano darbotvarkėje buvo mokesčių administravimo gerinimas, ypač mažinant surenkamo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį. Ieškodami kovos su šešėline ekonomika ginklų, pasiūlėme iš pažiūros paprastą ir populiarią priemonę – kasos kvitų loteriją. Ši iniciatyva gali padėti išskaidrinti prekybos ir paslaugų sektorius, tad viliuosi, kad greitai ji bus realizuota.
Kartu su veržlia Finansų ministerijos (FM) specialistų komanda ir Lietuvos banku prisidėjome prie finansinių technologijų sektoriaus (angl. FinTech) plėtros mūsų šalyje – vien per pastaruosius mėnesius kelios tarptautiniu mastu žinomos įmonės paskelbė apie savo veiklos plėtrą Lietuvoje. "FinTech" – inovacijų sektorius, kuris sujungia naujausias informacines technologijas ir finansines paslaugas – nuo mokėjimų už paslaugas iki skolinimo ar finansavimo. Lietuvoje plėtoti šį sektorių šiandien yra puikios sąlygos: mūsų darbuotojai kvalifikuoti, o infrastruktūra – gerai išvystyta. Esu tikra, kad Lietuva gali tapti "FinTech" technologijų lydere regione.
Dar būdama valstybės kontroliere kėliau opų valstybės turto valdymo klausimą. Valstybės institucijos šiandien valdo nekilnojamojo turto (NT) objektų, kurių bendras plotas siekia daugiau kaip 20 mln. kv. m. Tiesa, daliai institucijų papildomai reikia nuomotis patalpų. Sunku patikėti, bet nuomai per metus valstybė sumoka 6,5 karto daugiau, nei pati uždirba nuomodama jos valdomus NT objektus. Valstybės institucijos, įstaigos ir įmonės buvo įpareigotos Turto bankui įrodyti, ar pasitikėjimo teise valdomi išnuomoti, laisvi NT objektai joms iš tikrųjų yra reikalingi. Dabar lauksime tolesnių veiksmų – nebenaudojami pastatai ar patalpos turi būti parduoti.
Biudžeto projekto rengimą pradėjome kartu su prasidėjusiu Seimo rinkimų maratonu, tad įvairių populistinių prieskonių buvo sočiai.
– Grįžkime prie 2017 m. biudžeto klausimo: minėjote, kad tai buvo ne tik svarbiausias, tačiau ir sudėtingiausias darbas, kurį teko atlikti. Kodėl?
– Kaip ir minėjau, didžiausias iššūkis buvo tai, kad biudžeto projekto rengimą pradėjome kartu su prasidėjusiu Seimo rinkimų maratonu, tad įvairių populistinių prieskonių buvo sočiai. Jau projektiniuose pasiūlymuose, kuriuos gavo Finansų ministerija, buvo numatyta keturis kartus daugiau išlaidų, kurios neatitiko realių asignavimų valdytojų poreikių. Finansų ministro pareiga – ne tik paruošti biudžeto projektą, tačiau ir kontroliuoti, kad tas projektas būtų parengtas atsižvelgiant į Vyriausybės prioritetus, o viešieji finansai būtų tvarūs.
Teko didelė našta suvaldyti nežabotus norus išlaidauti, todėl arba vieniems, arba kitiems buvau bloga. Politinio populiarumo, siekiant laikytis fiskalinės drausmės, ilgai neišsaugosi. Vis dėlto turime suprasti, kad Lietuva – maža, atviros ekonomikos valstybė, todėl negalime sau leisti beatodairiškai didinti valstybės skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...