- Milda Vilikanskytė, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Trečiadienį vykusioje koalicinėje taryboje nežinia dėl tolimesnio valdančiųjų partijų darbo kartu neprasisklaidė, tačiau valstiečiai iš socialdemokratų sulaukė puokštės naujų siūlymų planuojamai mokesčių pertvarkai.
Premjeras Saulius Skvernelis daugumą jų pavadino gražiais, bet nerealiais norais. Apie visa tai laidoje „Dėmesio centre“ pokalbis su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininku Ramūnu Karbauskiu ir Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotoja Rasa Budbergyte.
– Pone Karbauski, kodėl jums keista atrodo mintis, jog dėl ateities koalicijoje socialdemokratai nuspręs pasitarę su skyriais?
R. Karbauskis: Pirmiausia, tai kokiais argumentais bus paremtas šis sprendimas. Jei mes tokį klausimą užduotume savo skyriams, tai skyriai pirmiausia spręstų atsižvelgdami į savo interesus. Tačiau esmė yra turinys. Jei būtų kalbama dėl ko mes nesutariame, kad kitaip matome socialines problemas ir sprendimus, tai būtų turinys. O dabar jo nėra.
– Skyriai seka aktualijas, naujienas, jie mato, kaip vyksta ta diskusija.
R. Karbauskis: Tada stebėčiausi skyrių sprendimais, kurie pasisako prieš darbą. Tikriausiai vienintelėje vietoje mes išsiskyrėme priimdami sprendimą dėl miškų pertvarkos. Visa kita mes daugiau mažiau sprendėme kartu, jokių ginčų nebuvo. Dabar kai susitinkame kalbėti apie rudens sesiją, mes esame bendraminčiai. Kai skamba vienokie ar kitokie siūlymai, tai mes juos palaikytumėm, bet yra finansinės galimybės. Koalicijos partneriai turi suvokti, kad visi siūlymai turi atitikti finansines galimybes. Jei socialdemokratai tęs darbą koalicijoje, tai tie sprendimai, kurie bus rudens sesijoje, jie atitiks galimybes.
– Ponia Budbergyte, jūs esate viena tų, kuri būtų už traukimąsi iš koalicijos. Kokie jūsų argumentai?
R. Budbergytė: Pasakyti tuso argumentus nėra nei lengva, nei paprasta. Mūsų taryba priėmėm sprendimą, kad partija turi eiti dirbti į koaliciją. Dėl tolimesnio apsisprendimo, mes būsime, ar išeisime iš koalicijos ar liksime, tą taip pat nuspręs taryba. Kol tai įvyks, dabar vyksta partinės diskusijos. Žinoma, argumentai vieni yra skyriuose, kiti – frakcijoje. Konkrečiai mano, tai, kad aš pasigendu bendradarbiavimo tokiuose sprendimuose, kurie yra padaryti politinio konsensuso būdu. Tikrai yra pakankamai daug spaudimo. Negaliu sakyti, kad tas spaudimas kažkoks nemandagus, bet jo yra.
– Pavyzdžiui, kokiais klausimais?
R. Budbergytė: Prisiminkime darbo kodeksą. Mes, socialdemokratai, niekam ne paslaptis, kad rinkimus pralaimėjome dėl darbo kodekso. Mes tikrai susivokėme ir labai daug diskutavome kodėl, ar reikėjo tokio darbo kodekso ir ar jis buvo pakankamai subalansuotas. Mes sau labai aiškiai pasakėme, kad jis labai reikalingas dėl investicijų, dėl to, kad tie darbo santykiai būtų lanksčiau reguliuojami ir t.t. Bet mūsų darbuotojų derybinės galios yra gana menkos, nes mes neturime stiprių profsąjungų, o tos įtvirtintos socialinės garantijos, kurios įtvirtintos yra nepakankamos. Į tuos mūsų siūlymus buvo neatsižvelgta ne todėl, kad mūsų partneriai nenorėjo pritarti, bet dėl to, kad tos diskusijos labai sunkiai vyko Trišalėje taryboje. Tačiau mes buvome nepatenkinti, kad kai kurie tokie siūlymai buvo neišgirsti ir neišklausyti iki galo. Taip pat alkoholio kontrolės įstatymo pataisos. Mes turėjome labai dideles diskusijas viduje. Dėl amžiaus, tai mes labai aiškiai sakėme, kad norime pasitikėti jaunimu. Bergždžiai sugaišome laiką diskusijoms, diskutuodami ar teatre galime išgerti vyno ar šampano. Juk problema ne ten.
– Pone Karbauski, dėl to spaudimo. Juk ne kartą buvo, kad nuomonės išsiskiria ir tiek jūs, tiek premjeras esate ne kartą sakę, jog reikia svarstyti ar galime toliau kartu dirbti, jei partneriai nepalaiko esminių siūlymų, vertybių ir t.t.
R. Karbauskis: Vyriausybės pozicija yra koalicinė. Joje dirba ir ministrai socialdemokratai. Dar nebuvo tokio atvejo, kad nebūtų rastas konsensusas ten. Pirmą kartą girdžiu, dėl ko socialdemokratai nori išeiti į opoziciją. O dėl siūlymo drausti alkoholį teatruose išvis nebuvo, čia buvo viešoji nuomonė formuojama, kad yra tokie siūlymai. Grįžtant prie esmės, tai aišku, kad nesutarimų būna. Dėl darbo kodekso, tai mes einame į skandinaviškąjį variantą, kas socialdemokratams išvis turėtų būti siektinas, kaip geriausias pavyzdys. Galime turėti skirtingą požiūrį š tai ar reikėjo daryti turgų, ar reikėjo 600 siūlymų, kaip pareitame Seime. Galbūt kažkur pristigo tarpusavio šnekėjimosi, bet dar noriu pakartoti, kad per tą pastarąjį pusę metų mes priartėjome vieni prie kitų, ėmėme geriau visi kitus suprasti. Daugelis mūsų Seimo narių yra nauji Seime. Kai kuria prasme ir iš socialdemokratų mokomės tos patirties. O iniciatoriai dėl koalicijos irimo yra ne frakcija ir ne tie žmonės, kurie šalia mūsų. Iniciatyva išeina iš partijos vadovo, galbūt kai kurių skyrių.
– Bet vadovą išrinko partijos nariai.
R. Karbauskis: Suprantama. Tačiau mes tikimės, kad socialdemokratų frakcija pabandys partijai išaiškinti, kokia tai atsakomybė. Galiu tik padėkoti, kad kai kuriais atvejais socialdemokratai abejodami ir kritikuodami mūsų sprendimus daro juos tik geresniais. Ir opozicija tam yra, kad sprendimus daryti geresniais. Jei mes galvojame apie įsipareigojimą prieš savo rinkėjus, tai mes turime tęsti darbą ir kryptingai dirbti toliau. Palikti Vyriausybę be daugumos būtų labai skausminga, bet įmanoma. Būtų gerai, kad valdantieji turėtų daugumą. Mums būtų sunku rasti partnerius, kurie mus geriau pažintų, nes mes jau daug dirbame kartu. Socialdemokratai turi apsispręsti ką jie daro, ar jiems svarbiau būsimi rinkimai ar atsakomybė prieš rinkėjus ir t.t. Jie būdami koalicijoje mūsų bendras pastangas gali daryti kokybiškesnėmis. Tokią žinutę norėčiau nusiųsti kiekvienam partijos nariui, kuris balsuos.
Mums būtų sunku rasti partnerius, kurie mus geriau pažintų, nes mes jau daug dirbame kartu.
– Pereikime prie mokesčių pakeitimų. Čia taip pat gali būti nemažai nesutarimų. Socialdemokratai pareiškė norintys ne tik didesnių vaiko pinigų, lengvatinio PVM kai kuriems maisto produktams, progresinių mokesčių, bet ir lengvatinio PVM visoms šildymo rūšims, ne tik centriniam. Ponia Budbergyte, jūsų nuomone, kiek koalicijos partneriai įsiklausys?
R. Budbergytė: Svarbu, kad jie išgirstų mus. Pirmame koalicinės tarybos posėdyje, kuriame pati dalyvavau, buvo pažadėta, kad kai bus pristatyta Vyriausybės mokestinė pertvarka, mes sudarysime bendrą darbo grupę iš abiejų partijų. Iki šiol mes tokios darbo grupės nesame sudarę. Vyriausybė pasiėmė tą paketą ir diskutuoja su visuomene, laukia pasiūlymų iš visų politinių jėgų ir tai yra šaunu, bet tokia darbo grupė, kaip pažadėta nebuvo sudaryta. Manau, kad čia mes padarėme klaidą.
R. Karbauskis: Ta grupė galės būti sudaryta, nes įstatymus tik dabar pradės ruošti. Ketvirtadienį bus tiesiog pristatoma Vyriausybės, koalicinė pozicija. Joje beje yra ir socialdemokratai.
R. Budbergytė: Atsiprašau, bet mes turime teisę būti išklausyti tik koalicinėje taryboje. Mums buvo pristatyta ta mokestinė pertvarka ir tada mes jau aiškiai sakėme, kad dar reikia gerokai padirbėti, kad tos nuostatos ir siūlymai atitiktų ir socialdemokratų rinkimų programą. Vyriausybės priemonių plane numatytos gana vėlyvos datos tiems svarbiems dalykams, kurių laukia visi Lietuvos žmonės.
R. Karbauskis: Mes turime bendrą Vyriausybės programą ir tai kas teikiama iš Vyriausybės programos rėmų neišeina. Kalbant apie tai, kokius pasiūlymus teikia socialdemokratai, tai mes prie visų tų pasiūlymų galime prisidėti. Bet klausimas kokiais pinigais mes galime tai įgyvendinti. Mes gavome finansų ministerijos vertinimą. Tie siūlymai vertinami vienu milijardu eurų. Jei valstybė turėtų tuos pinigus, tai lygiai taip pat mes su socialdemokratais priimtumėm tuos sprendimus. Tiesiog yra resursai, fiskalinės drausmės įstatymai. Pagal fiskalinė drausmę mes galime 300 mln. per metus papildomai padidinti biudžetą. Mes turime 150 mln. įsipareigojimą krašto apsaugai ir turime tik likusį 150 mln. Vyriausybė dabar deda visas pastangas darydama permainų krepšelį, kaupdama pinigus socialiniam sprendimui. Ji renka pinigus iš esamų resursų, bando spręsti klausimus susijusiu su valstybės valdymu, ministerijų veikla. Mes darome tai, ką vis tiek reikia padaryti. Tas pasiūlymas, kuris pateiktas jis išeina iš resursų galimybių. Koalicinėje taryboje kalbėjomės, kad turime panašų matymą, bet galbūt kolegoms reikia žinojimo, kokios yra galimybės.
R. Budbergytė: Mes nesakome, kad vis tai reikia kitiems metams padaryti. Finansų ministras labai aiškia pažadėjo, kad surinks 2 mlrd. Iš šešėlinė ekonomikos. Tai prašau, o mes tik milijardą norime skirti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą2
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą9
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...