Profsąjungų vadovė: kai kurie prekybos centrai linkę rūpintis darbuotojais

Neseniai paskelbta informacija, kad prekybos centrai „Norfa“ ir „Rimi“ trumpina darbo laiką sekmadieniais. Vadinasi, darbo laiko reguliavimas prekybos centruose švenčių dienomis ir sekmadieniais - misija įmanoma, savo komentare rašo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė, Lietuvos trišalės tarybos narė Inga Ruginienė.

I. Ruginienė pažymi, kad tik pradėjus diskusijas apie darbo laiko savaitgaliais trumpinimą pasipylė prekybos įstaigų organizacijos atstovų pagraudenimai apie neva dėl to darbo neteksiančius tūkstančius darbuotojų.

„Tokie jau klasika tapę teiginiai girdimi kiekvieną kartą, kai tik profesinės sąjungos pradeda kelti darbuotojų darbo sąlygų gerinimo klausimus. Grasinimai bankrotais - kalbant apie minimalios algos kėlimą, darbuotojų atleidimais bei atlyginimų mažėjimais - siekiant sumažinti darbo krūvius.

Žinoma, verslas visada liguistai reaguoja į bet kokį judesį ne savo, o darbuotojų naudai, tačiau pažiūrėkime į faktus“, - komentare rašo I. Ruginienė.

Pasak jos, Lietuvos darbo birža informuoja, kad liepą daugiausia, tris iš penkių, darbo pasiūlymų registravo paslaugų sektoriaus darbdaviai, iš kurių kas trečia darbo vieta - prekyboje.

„Vadinasi, prekyboje darbuotojų trūkumas yra didelis, todėl kalbėti apie tūkstančius neteksiančius darbo yra mažų mažiausiai nesąžininga“, - komentuoja profsąjungų atstovė.

Be to, anot I. Ruginienės, naivu galvoti, kad negalėdami apsipirkti sekmadieniais ir švenčių dienomis žmonės tiesiog pradės mažiau pirkti.

„Ypač žinant, kad didžiąją tradicinio lietuvių pirkėjų krepšelio dalį sudaro maisto produktai ir įvairūs buityje naudojami daiktai. Vadinasi, pirkėjų srautai padidės prieš parduotuvių nedarbo dieną ir tomis dienomis reikės daugiau darbuotojų. Žinoma, jeigu prekybos centrų savininkai ir toliau manys, jog vienas žmogus gali daryti stebuklus ir dirbti už tris, keturis ar net penkis, tuomet darbuotojus jie gali pradėti atleidinėti jau dabar. Kas, beje, ir vyksta: darbuotojų prekybos sektoriuje nuosekliai mažėja“, - teigia I. Ruginienė.

Kalbant apie pirkėjų lūkesčius teigiama, kad pirkėjai formuoja paklausą ir neva labai nori apsipirkinėti naktimis, sekmadieniais ir šventinėmis dienomis, sako I. Ruginienė.

„Tokiu atveju turėtume paklausti tų pačių pirkėjų, ar jie patys ar jų artimieji norėtų tomis dienomis (naktimis) dirbti. Atsakymo turbūt sulauktume kiek kitokio. Be to, nelabai seniai „Spinter“ atlikto tyrimo rezultatai jau parodė, jog net 70 proc. apklaustųjų pritartų, kad prekybos centrai nedirbtų per valstybines šventes ir atmintinas dienas“, - pabrėžia profsąjungų konfederacijos pirmininkė.

Dar vienas iš klumpių verčiantis argumentas, pasak jo, jog darbuotojai, ypač besimokantis jaunimas, patys veržiasi dirbti sekmadieniais ir šventinėmis dienomis, nes neva daugiau už jas gauna.

„Tačiau dauguma darbuotojų dirba slenkamu grafiku, todėl jame išpuolantys sekmadieniai papildomai neapmokami, tad jokio noro dirbti tomis dienomis jie negali rodyti.

Kas kita su šventinėmis dienomis, daugiau už jas mokėti darbdavius įpareigoja Darbo kodeksas. Tačiau pasakę A, pasakykime ir B - apie kokius pinigus apskritai kalbama.

Prekybos įmonės, kurios tikrai nėra gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus užtikrinančios institucijos, galėtų pradėti rodyti gerą valią derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus.

Didžiuosiuose prekybos centruose atlyginimai yra tokie apgailėtinai maži, kad dėl keliasdešimt eurų didesnės algos žmonės pasirengę aukoti laiką, kurį praleistų su šeimomis ar draugais. Bet ar tai galima vadinti darbuotojų pageidavimu? Jie tiesiog neturi kitos išeities! Štai jauno pardavėjo, dėl studijų dirbančio pusę etato viename, beje, ne pačias mažiausias algas mokančiame prekybos tinkle, atlyginimas „į rankas“ yra plius minus 200 eurų. Čia plius, jeigu išpuola šventinė diena. Su tokiais pinigais neįmanoma išgyventi net „studentiškai“! Jeigu jau išties norima demonstruoti rūpestį darbuotojais, tai tuomet galima sutarti, kad ne tik šventinės, bet poilsio dienos būtų apmokamos dvigubu tarifu“, - vardija I. Ruginienė.

Jos teigimu, vis dėlto ne visi prekybos centrai moka minėtus mažus atlyginimus, tarp didžiausią ir mažiausią darbo užmokesčio medianą turinčių centrų skirtumas yra apie 200 eurų.

Kitas I. Ruginienės kritikuojamas argumentas - atsirasiančios problemos dėl trumpo galiojimo prekių - jos vertinimu, yra „dar viena antis neišmanėliams“.

„Visų pirma šiais laikais net pienas galioja mažiausiai savaitę, o jeigu išties nežinoma, kaip su tokia problema tvarkytis, matyt, vertėtų pasikonsultuoti su kolegomis Šveicarijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje. Be to, laipsniškai pereinant prie laisvų sekmadienių tikrai įmanoma tinkamai sustyguoti ir tiekimo grandinę“, - sako I. Ruginienė.

Kai kurie ekonomistai taip pat sako, jog nesame dar tokie turtingi, kad galėtume nebedirbti.

„Ar tikrai? Metų metus didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės - daugiausiai pelno uždirbančios įmonės. Todėl neturtingi tėra šių įmonių darbuotojai, bet ar dirbdami visomis įmanomomis kalendorinėmis dienomis (ir naktimis) jie taps turtingesni? Vargu.

Beje, pagal statistiką, lietuviai tarp ES šalių dirba bene daugiausia. Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos duomenimis, 2016 m. vienas Lietuvos darbuotojas per metus vidutiniškai dirbo 1 885 valandas. Pagal šį rodiklį ilgiau dirbo tik latviai, lenkai ir graikai. Mažiausiai dirbo vokiečiai - vidutiniškai 1 363 valandas. Taigi Lietuvoje darbuotojai dirba 488 val. per metus daugiau nei Vokietijoje“, - teigia profsąjungų atstovė.

Kalbant apie socialinius aspektus, tėvų, auginančių ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikus, darbo laikas ir atostogų laikas turėtų būti derinamas prie vaikų mokyklinio užimtumo, kad tėvai galėtų įsitraukti planuojant ir organizuojant šeimos laisvalaikio formas, komentare rašo I. Ruginienė.

„Taip turėtų būti, tačiau Lietuvoje į tai mažai atsižvelgiama. Prekybos įmonės, kurios tikrai nėra gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus užtikrinančios institucijos, galėtų pradėti rodyti gerą valią derinant darbo ir šeimos įsipareigojimus. Juolab kad mažmeninės prekybos įmonėse apie 90 proc. darbuotojų yra moterys (2014 m. duomenimis - 91 proc.). Todėl stambių prekybininkų priešinimasis siekiui, kad moterys (juk nemaža dalis jų yra vienišos motinos) daugiau laiko praleistų su savo vaikais, turėtų būti traktuojama kaip kenkimas tiek šeimos, tiek valstybės institutui“, - teigia I. Ruginienė.

Kalbant apie laisvalaikį, ne viena karta Lietuvoje jau užaugo „akropoliuose“ ir panašiuose „nežaboto konsumizmo poliuose“, todėl pats laikas šeimoms sukti į miškus, kaimus ir parkus, rėžia I. Ruginienė.

„Juk ir dauguma vaikų psichologų sutaria, kad vaikai turi kiek įmanoma daugiau laiko praleisti lauke.

Keturių darbo dienų savaitės eksperimentą atliekantys švedai jau įsitikino, jog geriau pailsėję darbuotojai ir produktyviau dirba, ir turi daugiau motyvacijos. Be to, mažėja darbuotojų sergamumas. Juk niekam ne paslaptis, jog darbo krūviai prekybos centruose yra tokie nežmoniški, kad neretas darbuotojas darbą pavadina išnaudojimu ar net vergove. Nors į tokius darbuotojų ir jų atstovų pareiškimus kai kurie prekybininkų atstovai ciniškai atšauna, jog priverstinio darbo Lietuvoje nėra, neva - nenori, nedirbk“, - rašo profsąjungų konfederacijos lyderė.

Anot jos, ne darbo dienų skaičius lemia jūsų apyvartų ir pelnų apimtis, o gyventojų perkamoji galia. Todėl užuot „trukdę profesinėms sąjungos kovoti dėl didesnių algų“, prekybos tinklai esą geriau būtų pirmieji, kurie pasisakytų už minimalios algos kėlimą ne 20 ar 50, bet visu 100 eurų. Nes didžioji dalis šios sumos esą ir būtų išleista prekybos centruose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kauniete

Kauniete  portretas
Tai kai sutrumpins darbo laika alga bus 300

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Visiškai kvaili šių ,,profsąjunginių lakštingalų'' išvedžiojimai.Visi prekybcentriai yra linkę rūpintis pelnais,bet jokiu būdu ne pasamdytais juodadarbiais.Dėl to ir žmonių nepasitikėjimas ne pardavėjomis,kaip vagilkomis sovietmečiu,o būtent prekybcentrių akcininkais-aferistais.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių