Probleminiai Lietuvos raj. gavo jau daugiau nei 55 mln. Lt paramos

Rengiantis 2007–2013 m. Europos Sąjungos (ES) paramos panaudojimo laikotarpiui Lietuvoje buvo nustatyta keturiolika savivaldybių, kurioms buvo reikalingas ypač didelis dėmesys siekiant mažinant socialinio išvystymo, gyvenimo kokybės atotrūkį nuo kitų šalies vietovių.

Pagal Vyriausybės nustatytus kriterijus buvo atrinkta 14 savivaldybių: Akmenės r., Druskininkų r., Ignalinos r., Jonavos r., Joniškio r., Jurbarko r., Kelmės r., Lazdijų r., Pasvalio r., Rokiškio r., Skuodo r., Šalčininkų r., Švenčionių r., Mažeikių r. Tad probleminėse teritorijose itin daug dėmesio skiriama gyvenamosios aplinkos gerinimui: tvarkomi keliai, remontuojamos gatvės, klojami šaligatviai, tvarkomos aikštės, parkai, valomi vandens telkiniai, renovuojami gyvenamieji namai, rekonstruojamos mokyklos, ligoninės, bibliotekos, kultūros centrai, tvarkomos apleistos teritorijos. Taip pat skatinimas užimtumas, keliama probleminių teritorijų savivaldybių darbuotojų ir tarnautojų kvalifikacija, optimizuojamos administravimo sistemos.

Viena iš esminių priemonių – tai Vidaus reikalų ministerijos (VRM) administruojama priemonė, vadinama „Probleminių teritorijų plėtra“. Ši priemonė skirta kompleksiškam savivaldybių centrų, infrastruktūros tvarkymui, pagal ją 14-ai minėtų Lietuvoje esančių probleminių teritorijų numatyta 119 mln. Lt tikslinės ES ir valstybės biudžeto paramos. Pusė pagal šią priemonę suplanuotų darbų jau atlikti ir apmokėti ES paramos lėšomis. Išmokėtos paramos suma – 55 mln. Lt.

Kuriami traukos centrai

„Probleminėse teritorijose intensyviai kuriami miestų traukos centrai, kompleksiškai plėtojama kultūra ir infrastruktūra. Pavyzdžiui, po visą šalį išsibarsčiusiose probleminėse teritorijose atnaujinama verslui reikšminga viešoji poilsio, laisvalaikio, sporto ir kultūros infrastruktūra, plėtojama vidaus transporto infrastruktūra“, – aiškina Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Investicijų skyriaus vedėjas Vidmantas Pilvinis.

Kaip pavyzdį jis mini šios savivaldybės miestų viešose erdvėse įrengtas vaikų žaidimo aikšteles, pastatytus suoliukus, šiukšliadėžes, sutvarkytas žaliąsias zonas, lietaus kanalizaciją, aikštes, šaligatvius ir gatves, apšvietimą, sutvarkytus parkus, gėlynus, pastatų fasadus, kitą viešąją infrastruktūrą.

Daug svarbių su infrastruktūra susijusių darbų atlikta ir kitose probleminėmis teritorijomis pripažintose savivaldybėse – Jurbarko, Ignalinos, Mažeikių, Jonavos rajonų ir kt.

Čia už ES lėšas įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, automobilių stovėjimo aikštelės, sutvarkytos poilsio ir vaikų žaidimo aikštelės, apšvietimas, papuoštos parkų teritorijos. Atsinaujina miestų centrai ir kuriamos bendrai miestiečių veiklai, bendravimui skirtos viešosios erdvės.

Svarbiausia – socialinė situacija

Vis dėlto probleminių teritorijų plėtrą administruojantys savivaldybių administracijų atstovai sutartinai tvirtina, kad svarbiausia visuomet yra kiekvieno žmogaus gyvenimo kokybė. Pasak V.Pilvinio, labai svarbu, kad įgyvendinus ES programas į gera ženkliai pasikeistų du reikšmingiausi probleminių teritorijų socialinę būklę apibūdinantys rodikliai: sumažėtų registruotas nedarbas, o socialinės pašalpos gavėjų bei gyventojų santykis būtų mažesnis už šalies vidurkį.

Viso rajono kryptinga plėtra

Lazdijų rajono savivaldybėje daugėja sutvarkytų statinių, viešųjų erdvių, plečiasi ir įvairėja paslaugų infrastruktūra. Įgyvendintas socialinio būsto projektas dera su dabar įgyvendinamu projektu „Lazdijų miesto kompleksinė infrastruktūros plėtra (II etapas)“. Harmoninga rajono viešųjų erdvių plėtra ne tik skatina tikslingą ir ekonomišką investicinių lėšų panaudojimą, bet ir daro rajoną patrauklia vieta gyventi. Projektai yra įgyvendinami kompleksiškai, todėl veiklos yra vykdomos paraleliai: Lazdijų rajono savivaldybės administracija vykdo pusšimtį įvairių projektų, susijusių su 2007–2013 metų ES struktūrinių fondų paramos finansiniu periodu, bus panaudota daugiau nei 100 mln. Lt.

„Svarbu paminėti, jog darbų prioritetus paskirstome taip, kad pirmiausiai dėmesys ir lėšos tektų toms sritims, kuriose rajono savivaldybė gaus ekonominę grąžą. Tai yra, pirmiausiai investuojame ten, kur laukiamas ekonominis efektas ir investicijos atsipirks greičiausiai. Modernizavę rajono savivaldybės įstaigų, tarp jų švietimo įstaigų energetinį ūkį ir taip sumažinę šildymo ir elektros energijai tenkančias sąnaudas, ėmėmės kitų darbų, susijusių ir su kitokiais gyventojų poreikiais: gyvenamosios aplinkos, poilsio ir turizmo sektoriaus plėtra,“ – teigia Lazdijų rajono savivaldybės Administracijos direktorius Gintautas Salatka. Anot jo, mąstant, kaip išspręsti vieną opiausią ar galbūt didžiausią problemą, visada turima omenyje, kaip siekiamas rezultatas dar galėtų sietis bei nulemti ir kitų, gretutinių problemų sprendimą.