- Karolis Urbonas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didžiąją dalį Lietuvos bankininkystės sektoriaus valdo Skandinavijos bankams priklausančios įstaigos arba jų filialai. Gana mažai žinoma apie jų akcininkus. Pasirodo, daugelio bankų ištakos prasideda bent XIX a., o šių įstaigų užnugaris yra mažų mažiausiai įspūdingas.
Verta paminėti, kad Skandinavijos bankininkystė turi senas tradicijas ir savitą požiūrį į finansų valdymą, paremtą stabiliu ir nuosekliu ekonomikos augimu. Lietuvoje aktyviausiai veikia penki skandinavų bankai: SEB, „Swedbank“, DNB, „Nordea“ ir „Danske“. Įdomu tai, kad daugumoje bankų kaip aktyvios akcininkės dalyvauja tų šalių valstybės, arba netiesiogiai – valstybių valdomos įmonės („Danske“ banko atveju). Taip pat pastebimi artimi kapitalo ryšiai tarp regiono finansų įstaigų. Pvz., „Sampo“ grupė, valdžiusi savo bankininkystės grupę, 2007-aisiais ją pardavė „Danske“ grupei.
Skandinavijos bankininkystė pasižymi ypatingais tarpusavio ryšiais ir valstybinio sektoriaus dalyvavimu stambiausiuose privačiuose bankuose. Tai yra įdomus fenomenas, leidžiantis daryti išvadas, kad Skandinavijos šalių vyriausybės taip siekia finansinį stabilumą palaikyti ne tik deleguodamos šias funkcijas centriniams bankams, tačiau ir tiesiogiai prisidėdamos prie privataus finansų sektoriaus valdymo ir piniginių išteklių paskirstymo. Pietų Europos valstybėms artėjant link vis realesnio bankrotų scenarijaus, atrodo, kad vis daugiau šalių bus priverstos pasukti skandinavų keliu ir tapti privačių bankų dalininkais.
SEB – garsiausios Europos dinastijos bankas
Bene įdomiausia ir sudėtingiausia grupė yra SEB, kurios pavadinimo santrumpa kilusi iš originalaus banko pavadinimo „Skandinaviska Enskilda Banken“ pirmųjų raidžių, švedų kalba reiškiančio „privatus skandinaviškas bankas“. Susikūręs 1972 m. susijungus dviem bankams – „Stockholms Enskilda Bank“ (įkurtas 1856 m.) ir „Skandinaviska Banken“ (įkurtas 1864 m.), buvo vienas svarbiausių Švedijos pramonės variklių. Jis finansavo ne tik vietos įmones ir sektorius, tačiau ir skatino prekybą su Didžiąja Britanija bei kitomis valstybėmis per partnerystės būdu steigiamas įstaigas ir bendras veiklas.
Tarp SEB akcininkų dominuoja Wallenbergų dinastijos kontroliuojama investicinė bendrovė „Investor AB“. Jos valdomų įmonių portfelyje – didžiausios Švedijos įmonės, kurių produkcija platinama visame pasaulyje („Ericsson“, „Electrolux“, „Saab“, NASDAQ OMX, „Husqvarna“ ir kt.).
Pastebima, kad kai kuriose vietose akcininkai susipina, t. y. įmonės, tarp kurių akcininkų yra pats SEB, nemenką kapitalo dalį yra investavusios į tą patį banką, pvz., beveik 100 metų istoriją menanti pensijų valdymo bendrovė „Alecta“ turi net 7,2 proc. SEB banko akcijų. Tarp pačios „Alectos“ akcininkų – 4,1 proc. valdantis pats SEB bankas. „Alecta“ taip pat turi „Invesor AB“ akcijų, suteikiančių 2,7 proc. balsų.
Didžiąją dalį balsų bendrovėje „Investor AB“ turi Wallenbergų dinastijos valdomi fondai.
DNB – Norvegijos valstybės kapitalas
Akcininkų kuklumu pasižymi DNB bankas. Jį galima vadinti valstybiniu komerciniu banku, nes beveik 40 proc. jo akcijų valdo Norvegijos vyriausybė. Tai didžiausia ir, pasak jų pačių, stabiliausia Norvegijos finansų įstaiga, pirmaujanti pasaulyje pagal laivininkystės, energetikos ir jūros maisto kreditavimo mastą.
DNB grupė yra seniausias privatus Norvegijos bankas, kurio šaknys siekia 1822 m. Lietuvoje ši grupė kelis kartus keitė pavadinimus – pradžioje buvo NORD/LB, vėliau tapo „DnB Nord“, o praėjusiais metais persivadino pagrindinės bendrovės DNB vardu. Tai lėmė akcininkų pokyčiai, nes iš pradžių jo veikloje dalyvavo vokiečių bankas NORD/LB, o vėliau šis savo veiklą pardavė DNB.
„Nordea“ – dviejų valstybių bankas
Labai įdomi akcininkų struktūra yra vienoje didžiausių Skandinavijos finansų grupių „Nordea“. Daugiau nei aštuntadalį akcijų valdo Švedijos valstybė, tačiau pagrindinė jos akcininkė yra milžiniška draudimo grupė „Sampo“, kurios pagrindinė akcininkė yra visiškai Suomijos valstybės kontroliuojama investicinė bendrovė „Solidium“. Tai rodo glaudų Skandinavijos valstybių tarpusavio ryšį dalyvaujant tose pačiose finansų įstaigose.
„Danske“ – laivininkystės ir pramonės giganto šaknys
„Danske“ bankas, kurį „Danske“ grupė įsigijo iš „Nordeos“ pagrindinės savininkės draudimo grupės „Sampo“, yra labiausiai susijęs su vienu didžiausių regione konglomeratų „Maersk Group“. Ši grupė kontroliuoja 22,84 proc. banko akcijų paketą. „Maersk Group“ valdo vieną didžiausių pasaulio laivininkystės bendrovių, energetikos, logistikos, mažmeninės prekybos ir pramonės įmones. Kitas stambus „Danske“ akcininkas yra ne pelno organizacija „Realdania“, kuri susikūrė 2000 m. susijungus dviem didelėms Danijos finansų įstaigoms „Realkredit Danmark“ ir „Danske Bank“. Organizacija daugiausia orientuota į socialinės gerovės didinimą per investicijas į architektūrinius monumentus, miesto erdves ir kitus viešuosius objektus.
„Swedbank“ – Švedijos draudimo lyderio padalinys
„Swedbank“ grupės akcininkai daugiausia yra investiciniai, draudimo, pensijų ir kiti fondai. O pagrindinė akcininkė – viena didžiausių Švedijos draudimo grupių „Folksam“. Diversifikuota akcininkų bazė reiškia nedidelę jų įtaką įmonės valdymui, kuriame dalyvauja samdyti finansų specialistai. Apie šios grupės akcininkus galima pasakyti mažiausiai, nes visi jie – finansiniai, o ne strateginiai, investuotojai t. y. jų investavimo tikslas yra banko akcijų kainos didėjimas, o ne aktyvus dalyvavimas valdant banką. Strateginį interesą banke turi draudimo grupė „Folksam“ ir ją labiausiai domina banko klientų bazė, kuri gali padėti jai pritraukti papildomą klientų srautą ir sukurti sinergijos efektą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais1
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas2
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis3
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti8
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės5
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...