- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet daugiau nei milijardą eurų į Lietuvą siunčiantys emigrantai labiausiai šalyje pasilikusius giminaičius apdovanoja per šventes, todėl daugiausia perlaidų laukiama kaip tik šiuo metu, o išsyk po Naujųjų pinigų srautas mažėja. Taip LRT.lt sako banko „Luminor“ vyriausioji analitikė Indrė Genytė-Pikčienė. Tačiau ji bei kitų bankų atstovai teigia, jog perlaidų per bankus mažėja, o tokių perlaidų platformų kaip „TransferGo“ atstovai pastebi vartotojų ir pinigų srautų augimą.
I. Genytė-Pikčienė pažymi, kad emigrantų perlaidos į Lietuvą yra reikšmingos: „Pastaruosius keletą metų kasmet sulaukiame daugiau kaip milijardo eurų į šalį šia forma, o tai sudaro apie 3 proc. viso šalyje sukuriamo BVP. Kad lengviau būtų suprasti šių lėšų mastą, [galiu pasakyti, kad] jos yra lygintinos su per 2016 metus įsisavinta ES struktūrinių fondų parama, o pagal perlaidų santykio su BVP rodiklį Lietuva rikiuojasi ES šalių viršūnėje. Tad, nors ir išgyvename didžiausią emigraciją ES, emigrantai mūsų šalies nepamiršta ir rūpinasi čia likusiais savo artimaisiais.
Žiūrint į istorinę perlaidų eilutę, daugiausia pinigų sulaukta 2013–2014 m. – atitinkamai 1,37 mlrd. ir 1,47 mlrd. Eurų. Pernai šis rodiklis siekė 1,1 mlrd., o per šių metų du ketvirčius – 0,55 mlrd. eurų, tad ir metinis rezultatas neturėtų būti prastesnis nei pernai. Emigrantų perlaidos Lietuvos ekonomikai reikšmingos, nes šie pinigai išleidžiami Lietuvoje prekėms ir paslaugoms pirkti, be to, jie atlieka socialinę funkciją, nes dažnai prisideda prie senjorų, neretu atveju gyvenančių regionuose, finansinės gerovės. Taip pat neretai emigrantų lėšos naudojamos nekilnojamajam turtui įsigyti investiciniais tikslais arba ketinant ateityje grįžti į tėvynę.“
Prognozuoja perlaidų mažėjimą
„Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Laura Galdikienė pastebi, kad nuo 2015-ųjų emigrantų perlaidos mažėjo tiek nominalia išraiška, tiek kalbant apie santykį su BVP. Panaši tendencija, pasak jos, numatoma ir artimiausius metus.
„Priežasčių, kodėl pastaruoju laikotarpiu emigrantų perlaidos mažėja, yra bent keletas. Visų pirma, jos mažėja, nes ekonominė situacija Lietuvoje gerėja, auga darbo užmokestis, tad paramos poreikis iš išvykusių giminaičių menksta. Kita galima priežastis – emigrantai greičiausiai vis dažniau išvyksta su šeimomis, tad neretai neturi šalyje likusių artimųjų, kuriems reikėtų paramos.
Prie sumenkusių perlaidų prisidėjo ir smukusi Britanijos svaro sterlingų vertė euro atžvilgiu, ypač po Jungtinės Karalystės sprendimo pasitraukti iš ES. Apie penktadalį visų asmeninių perlaidų į Lietuvą sudaro perlaidos iš Britanijos“, – teigia L. Galdikienė.
Pasak ekonomistės, tebesitęsiant Lietuvos ekonomikos ir atlyginimų, socialinių išmokų augimui, o eurui brangstant pagrindinių valiutų atžvilgiu, mažai tikėtina, jog perlaidų į Lietuvą mažėjimo tendencija 2018–2019 metais pasikeis.
Tiesa, kaip pastebi I. Genytė-Pikčienė, nepaisant „Brexit“, Lietuvos emigracijos statistika rodo emigracijos suintensyvėjimą – pernai emigracijos į Jungtinę Karalystę mastai buvo didžiausi per pastaruosius penketą metų; preliminarūs šių metų rodikliai rodo, kad jie bus dar didesni, o tai gali reikšti perlaidų iš Britanijos augimą.
„Brexit“ tik pagreitina dvejojančiųjų apsisprendimą ir šiuo metu tvyranti nežinomybė dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš ES tikrai lietuvių negąsdina. Kalbant apie perlaidas į Lietuvą, jų apimtys dėl šių tendencijų didės“, – mano I. Genytė-Pikčienė.
Emigrantai atranda naujas platformas perlaidoms
Perlaidų paslaugos neteikiančio SEB banko atstovė žiniasklaidai Jovita Bazevičiūtė pastebi, kad nuolat auga tiek gautų tarptautinių lėšų pervedimų skaičius, tiek bendra jų suma.
„Pavyzdžiui, šių metų pirmą pusmetį SEB banko klientų gautų tarptautinių mokėjimų eurais skaičius išaugo 27 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Daugiausia tarptautinių mokėjimų klientai įprastai vykdo gruodžio mėnesį – didžiųjų metų švenčių laikotarpiu“, – kalba J. Bazevičiūtė.
Internetinės pinigų pervedimo platformos „TransferGo“ Baltijos regiono komunikacijos vadovė Aurelija Petrauskytė-Latakė teigia, kad šie metai jų kompanijai buvo rekordiniai.
Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios.
„Matome itin spartų klientų ir perlaidų skaičiaus augimą. Klientų skaičius išaugo du kartus, šiuo metu siekia 350 tūkst. vartotojų.
Žmonės renkasi greitus ir lanksčius sprendimus, to tikisi ir iš pinigų perlaidų. Tad itin didelę įtaką klientų skaičiaus augimui turėjo mūsų nauja paslauga, leidžianti atlikti pinigų perlaidas iš tokių šalių kaip Jungtinė Karalystė ar Norvegija per 30 minučių. Tai rodo ir mobiliosios aplikacijos populiarumas“, – sako pašnekovė.
Pinigų srautai lėtėja po švenčių
Pasak I. Genytės-Pikčienės, analizuojant Lietuvos banko renkamus ketvirtinius perlaidų duomenis, matomas sezoniškumas – didžiausi perlaidų šoktelėjimai vyksta paskutinįjį ketvirtį, kiek daugiau lėšų sulaukiame ir trečiąjį ketvirtį, o mažiausiai pinigų paprastai šalį pasiekia pirmąjį ketvirtį.
„Natūralu, finansinė paspirtis ypač reikalinga artėjant svarbiausioms metų šventėms ar prasidėjus mokslo metams. Į Lietuvą didžiausi perlaidų srautai atkeliauja iš tų šalių, kuriose mūsų emigrantų diasporos didžiausios. Tai Šiaurės šalys, Jungtinė Karalystė, Šveicarija, Airija.
Perlaidų sumos iš Lietuvos taip pat yra nemenkos. Pernai metų duomenimis, perlaidų suma iš Lietuvos sudarė 426 mln. eurų, šiemet per pirmus du ketvirčius – 198 mln. eurų, t.y. 7 proc. mažiau nei pernai. Vis dėlto, palyginti su perlaidų įplaukomis, mūsų perlaidos į užsienį yra 2,6 karto mažesnės“, – skaičiuoja ekonomistė.
A. Petrauskytė-Latakė pažymi, kad šiemet šventiniu laikotarpiu, kaip ir kasmet, matomas pinigų perlaidų skaičiaus augimas, itin daug pavedimų vyksta šeimos nariams, tad pavedimo paskirtyje matoma daugybė žodžio „mamai“ variacijų.
LRT.lt primena, kad šiemet tarpbankiniai (tarp skirtingų bankų ar kredito unijų) pinigų pervedimai nevyks gruodžio 23–26 dienomis. Priartėjus Naujiesiems, norint pinigus pervesti iš vieno banko į kito banko sąskaitą tą pačią darbo dieną, dar iki šventinio savaitgalio, pervedimą reikės atlikti ne vėliau nei gruodžio 29 dienos 16 val., kitu atveju pinigai į sąskaitą bus įskaityti tik sausio 2 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ŽŪM: iki gegužės 15 dienos smulkūs ūkiai dar gali pretenduoti į palankią paramą1
Smulkieji ūkininkai iki gegužės 15-osios dar gali teikti paraišką negrąžintinai paramai. ...
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos1
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Muitinė tikrina I. Vėgėlės šeimos valdomos „Vilpros“ veiklą, finansinę apskaitą5
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau2
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus32
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų3
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę1
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...