- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Swedbank“ specialistai pastebi, kad šalyje daugėja gyventojų, kurie „išaugo“ prieš dešimtmetį ar seniau pirktą nuosavą būstą ir yra pasirengę jį pakeisti į geresnės kokybės naujos statybos būstą. Poreikis gyventi kokybiškesniame būste, didelė tokio būsto pasiūla bei optimistiniai gyventojų lūkesčiai dėl ateities yra pagrindiniai faktoriai, šiuo metu lemiantys būsto finansavimo augimą.
Pernai bendra naujai išduotų „Swedbank“ būsto paskolų vertė išaugo beveik 23 procentais. Banko suteiktų būsto paskolų suma viršijo 352 mln. eurų, kai 2015 m. ši suma siekė 287 mln. eurų. Pasak „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovės Jūratės Gumuliauskienės, būsto paskolų portfelio augimas atspindi gyventojų pasitikėjimą savo finansinėmis galimybėmis prisiimti ilgalaikius įsipareigojimus.
Daugėja keičiančiųjų būstą
Komentuodama „Swedbank“ suteiktų būsto paskolų portfelio duomenis J. Gumuliauskienė atkreipia dėmesį, kad padaugėjo gyventojų, kurie lėšas skolinasi, kad turimą, dažniausiai pirmąjį būstą galėtų pasikeisti į naują būstą.
„Būsto paskolų rinkoje pernai metais ėmė ryškėti nauja klientų grupė. Tai būstą jau turintys gyventojai, kurie dėl pasikeitusių poreikių būsto kokybei ar plotui ryžtasi jį keisti. Paprastai toks pirmasis būstas su būsto paskola buvo įsigytas prieš 10-15 metų. Manome, kad ši tendencija bus pastebima ir šiemet, nes poreikį keisti būstą įvardina nemažai Lietuvos gyventojų. „Swedbank“ inicijuota gyventojų apklausa rodo, kad nuosavu būstu jaučiasi nepatenkintas kas ketvirtas šalies gyventojas“, – sako J. Gumuliauskienė.
Pasak ekspertės, lėšų trūkumas daugelio gyventojų yra įvardijamas kaip pagrindinis veiksnys, sulaikantis nuo būsto keitimo. Tačiau net ir tiems, kurie tebemoka paskolą už dabartinį savo būstą, galima rasti alternatyvų. Pavyzdžiui, šeimai gali būti suteikta galimybė su būsto paskola įsigyti naują erdvesnį butą, o senąjį per protingą laikotarpį parduoti. Jau persikrausčius į naujus namus už gautas lėšas būtų padengtas senosios paskolos likutis ir naujojo būsto pradinio įnašo dalis.
Augo vidutinė paskolos suma
Dažniausiai Lietuvos gyventojai būsto paskolą pernai ėmė norėdami įsigyti butą (62 proc.), penktadalis arba 20 proc. ketino pirkti namą, 5 proc. būsto paskolos paskirtimi nurodė nuosavo namo statybą.
Lyginant su 2015 m., pernai gyventojai skolinosi daugiau ir ilgesniam laikotarpiui. Jei 2015 m. „Swedbank“ privatūs klientai būstui skolinosi vidutiniškai 48,7 tūkst. eurų, tai per metus ši suma ūgtelėjo 12 proc., ir 2016 m. vidutinė būsto paskolos vertė siekė 54,4 tūkst. eurų. Pernai vidutinis skolinimosi laikotarpis pailgėjo vieneriais metais – būsto paskolų sutartis Lietuvos gyventojai pasirašė vidutiniškai 22 metams.
Paskolos reikalai – nuotoliniu būdu
Pasak J. Gumuliauskienės, dar viena ryškėjanti tendencija – tardamiesi su banko konsultantu dėl naujos paskolos suteikimo klientai renkasi nebevykti į banko padalinį. Pernai tokiu nuotoliniu būdu naujos būsto paskolos reikalus tvarkėsi 6 proc. „Swedbank“ būsto paskolos gavėjų.
„Stebime augantį klientų poreikį konsultaciją būsto paskolos suteikimo klausimais gauti telefonu, o paraišką būsto paskolai užpildyti interneto banke. Tuomet į banko padalinį pakanka atvykti tik vieną kartą – pasirašyti būsto paskolos sutarties. Turintys būsto paskolas taip pat gali taupyti laiką ir patys savarankiškai interneto banke pasikeisti mokėjimo dieną, mokėjimų sąskaitą, anksčiau laiko grąžinti dalį arba visą paskolos sumą. Savarankiškai taip pat galima užsakyti paskolos termino ar užstato pakeitimą bei keisti kitas sutarties sąlygas“, – komentuoja „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai10
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui7
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.4
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...