- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Vadovų Taryboje dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Briuselyje protestuojančiais Lietuvos žemdirbiais.
Daugiau kaip penkiasdešimt Lietuvos žemdirbių kartu su ūkininkais iš Latvijos, Lenkijos ir Čekijos protestuoja dėl naujojo septynmečio Europos biudžeto projekte siūlomų per mažų tiesioginių išmokų.
Šalies vadovės teigimu, pirminis Komisijos pasiūlymas nėra priimtinas Lietuvai. ES nevykdo savo dar 2013 m. prisiimto įsipareigojimo, kad tiesioginės išmokos iki 2020 m. pasiektų 196 eurus už hektarą.
Pasak Prezidentės, Lietuva palaiko savo žemdirbius ir derybose deda visas pastangas, kad išmokos šalies ūkininkams pasiektų europinį vidurkį.
Prezidentė D. Grybauskaitė žemdirbių protestą vertina kaip teisingos nuomonės išsakymą, nes pirmasis ES biudžeto pasiūlymas, kurį gavo visos šalys, nustebino ne tik Lietuvą, bet ir mūsų regioną.
„Tai yra visiškai nepriimtina, manome, kad po beveik 15 metų narystės privalome artėti arba gauti europinį vidurkį. Aišku, turime suprasti, kad komplikacijų dar gali būti. Jeigu Jungtinė Karalystė išeitų (iš ES. - ELTA) be susitarimo, tai reiškia, kad apie 15 mlrd. eurų nuo bendro biudžeto prarasime kasmet. Gali sumažėti finansavimas visoms sritims, ne tik žemės ūkiui, bet ir struktūriniams fondas ir kitoms sritims, bet tai būtų objektyvi situacija, kuri paliestų visas šalis.
Bet tai, kad Baltijos šalys iki šiol gauna apie 70-75 proc. vidurkio, tikrai nepriimtina po tiek metų narystės, juolab mums buvo pažadėtas lygis ir sutarta praeitoje perspektyvoje truputį didesnis“, - kalbėjo D. Grybauskaitė.
Pasak prezidentės, nors Europos Taryboje kol kas nevyksta derybos apie žemės ūkį, žemdirbių siunčiama žinia pasieks adresatą.
„Bet kokiu atveju išsakyta pozicija svarbi. O derybos neaišku kada prasidės, nes iš finansinės perspektyvos labai reikėtų jas pradėti, kad spėtume paruošti nuo 2021 m. visus projektus, bet situaciją labai apsunkina „Brexit“ derybos. Mes, šalys narės, vengiame sujungti šiuos du procesus, kad vienas kito nepadarytų įkaitais, tad kol neišsispręs Brexit'as, labai sudėtinga tikėtis, kad gali prasidėti ar apskritai sėkmingai baigtis finansinės derybos“, - sakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Žemės ūkio rūmai (ŽŪR) Briuselyje protestavo dėl tiesioginių išmokų Lietuvos žemdirbiams suvienodinimo.
ŽŪR duomenimis, naujuoju 2021-2027 metų laikotarpiu Lietuvai tiesioginėms išmokoms ir kaimo plėtrai numatoma skirti apie 4,558 mlrd. eurų, o tai yra 5,2 proc. mažiau nei 2014-2020 metais.
Kaip anksčiau yra teigęs ŽŪR vicepirmininkas Algis Baravykas, Lietuva yra trečia nuo galo ES pagal tiesiogines išmokas.
„Mes norime, kad būtų suvienodintos sąlygos. Nereikalaujame, kad būtų tik mums padidintos išmokos būtinai, bet norime, kad tos išmokos tiesiog būtų arčiau vidurkio visoms ES šalims. Mūsų tikslas - gauti vidutinę išmoką jau 2021-2027 metų laikotarpiui“, - patikino A. Baravykas.
ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus Eltai nurodė, kad ši protesto akcija nebus paskutinė.
„Lietuvoje ir Lenkijoje kyla ažiotažas, ši protesto akcija nebus paskutinė. Jei mūsų poreikių ir prašymų netenkins, kur trauktis? Kaip sakoma, storam duoda dar daugiau, o lieknam - trupinių, nes jam vis tiek nereikia“, - teigė jis.
Pasak jo, dabar pats laikas protestuoti, nes gruodį jau numatoma pristatyti ES biudžetą. Į protesto akciją kviečiama ir prezidentė D. Grybauskaitė.
„Yra pats laikas, nes mes kaip ir vėluojame su streikais, protesto akcija, nes jau biudžetas vystomas, sąlygos keliamos, o gruodį planuojama jį pristatyti“, - akcentavo ŽŪR pirmininkas.
Kitos šalys, pavyzdžiui, Latvija, Estija, Lenkija, Čekija, džiaugiasi lietuvių iniciatyva ir „jungiasi iš paskos“, - sakė A. Svitojus.
Paklaustas, kiek žmonių dalyvaus proteste, jis sakė, kad Briuselio policijos buvo paprašyta gauti leidimą 200 protestuotojų, nes „tai nėra streikas ar kelių blokavimas“. Vis dėlto proteste dalyvaus 56 atskirų ŽŪR organizacijų deleguoti atstovai į Briuselį.
Kaip skaičiuoja ŽŪR, pasiūlytas tiesioginių išmokų vienodinimo scenarijus rodo, kad šis procesas ir toliau vyks labai lėtai, išmokos iki ES vidurkio bus didinamos po 2 proc. kasmet, ir tik 2027 metais Lietuvos tiesioginių išmokų vidurkis turėtų pasiekti 204 eurų už hektarą lygį, t. y. - 79 proc. ES vidurkio.
ES tiesioginių išmokų vidurkis - apie 266 eurus už hektarą. Pusė šalių yra žemiau šio vidurkio, o Lietuva yra trečia nuo galo. Tuo metu Belgija, Nyderlandai ir Graikija gauna didžiausias tiesiogines išmokas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
-
Seimas linkęs švelninti Alkoholio kontrolės įstatymą4
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis būtų suvienodintas renginiuose leidžiamų pardavinėti alkoholinių gėrimų stiprumas. Taip pat siūloma leisti maisto pristatymo platformoms teikti informaciją apie gėrimų gamintoj...
-
G. Skaistė: biudžeto pajamų surinkimas iš PVM kovą toliau gerėjo1
Metų pradžioje smukus valstybės pajamoms iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kai kuriems analitikams teigus, kad šiemet gali būti nepasiektas jo surinkimo planas, finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad kovo mėnesį tiek PVM, t...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės6
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Seimo komitetas: subsidija jaunos šeimos būstui neturi būti siejama su vaikų skaičiumi
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas antradienį nutarė, kad valstybės subsidija jaunoms šeimos, regionuose įsigyjančioms būstą, neturi priklausyti nuo vaikų skaičiaus. ...
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai10
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...