- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Švedijos ekspertų išvados dėl Baltijos valstybių prisijungimo prie Europos elektros tinklo galimybių studijos neturės įtakos, priimant sprendimą dėl naujos Visagino atominės elektrinės (VAE) statybos, sako premjeras Algirdas Butkevičius. Trečiadienį premjeras tikino, kad studija yra labai svarbi, apsisprendžiant dėl naujos branduolinės jėgainės.
"Ne, aš manau, kad ne", - ketvirtadienį Žinių radijui sakė premjeras, paklaustas, ar nuo studijos išvadų priklausys, ar Lietuvoje būtina statyti naują atominę elektrinę.
"Tai (studija - BNS) parodys tik dar vieną tokį svarbų aspektą, kad turint atominę elektrinę, jeigu ji būtų pastatyta, reikėtų žinoti, iš kur apsirūpinsime papildoma elektros energija ir kokiais tinklais ji būtų paduodama į Baltijos šalis", - ketvirtadienį teigė premjeras.
Trečiadienį interviu radijui "Znad Wilii" A.Butkevičius apie studiją aiškino kiek kitaip - jis sakė, kad studija padės apsispręsti dėl VAE likimo.
"Taip, taip...", - kalbėjo premjeras, paklaustas, ar po švedų ekspertų studijos bus aišku, ar Lietuva statys naują atominę elektrinę.
Švedijos bendrovės "Gothia Power" ekspertai ketvirtadienį energetikos ministrui Jaroslavui Neverovičiui pristato preliminarias jų rengiamos studijos išvadas. Neoficialiomis BNS žiniomis, švedų ekspertai nagrinėja dešimtis galimų Baltijos valstybių tinklų sujungimo su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu scenarijų.
Studija galutinai turėtų būti baigta rugsėjo 30 dieną.
„Gothia Power“ pernai balandį su "Litgrid" pasirašė 4,34 mln. litų vertės sutartį. 50 proc. darbų vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis - Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.
Vyriausybė gegužę įpareigojo energetikos ministrą Jaroslavą Neverovičių iki liepos tartis su regioniniais partneriais - latviais ir estais bei Japonijos korporacija "Hitachi", ar naujomis sąlygomis jiems yra priimtinas VAE projektas. Jei būtų nutarta jį kartu tęsti, iki spalio 1 dienos būtų apsispręsta dėl bendros projekto įgyvendinimo bendrovės įkūrimo.
Premjero sudaryta darbo grupė šių metų pavasarį padarė išvadą, kad atominės elektrinės statyba Lietuvai yra per brangi, o jos gaminamos elektros kaina gali būti nekonkurencinga. Po to valdžia pareiškė, jog projektas būtų tęsiamas tik pagerinus sąlygas, dėl kurių būtų deramasi su Latvijos ir Estijos energetikos įmonėmis bei strategine investuotoja "Hitachi".
Švedams atliekant studiją, iki šių metų rudens vertinami galimi Baltijos valstybių elektros energetikos sistemų sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklu darbui sinchroniniu režimu scenarijai. 50 proc. jos vertės finansuoja Europos Sąjunga, o likusią dalį lygiomis dalimis - Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemos operatoriai.
"Litgrid" yra įpareigota įgyvendinti Lietuvos energetikos sistemos prisijungimo prie Europos tinklų projektą. Planuojama, kad Lietuva prie Europos elektros tinklų prisijungs 2020 metais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...