Premjeras nesutinka su prekybininkais, kad Lietuva – mažiausių kainų šalis

„Šią savaitę pasirašysiu kreipimąsi – siūlymą dvylikai didžiųjų investuotojų, kalbant apie ES valstybes, kurie turi prekybos tinklus, atvykti investuoti į Lietuvą, nes šiuo metu Vyriausybės sprendimai leidžia drąsiai investuoti, turėti saugias investavimo sąlygas, turėti gerą grąžą, ir tie sprendimai bus padaryti“, –  trečiadienį po susitikimo su didžiųjų Lietuvos prekybos centrų vadovais žurnalistams sakė premjeras.

Portalo retail-index.com duomenimis, didžiausi prekybos mažmenininkai Europoje yra Vokietijos „Schwarzx“, Prancūzijos „Carrefour“ ir Jungtinės Karalystės „Tesco“. Toliau sąraše yra Vokietijos „Aldi“, „Metro“, „Edeka“, „MediaMarkt“ ir „Rewe“, Prancūzijos „E.Leclerc“, „Auchan“ ir ITM, Jungtinės Karalystės „Sainsbury“ ir „Morrisons“, JAV „Walmart“, Šveicarijos „Migros“.

S. Skvernelis, praėjusį penktadienį susitikęs su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pakvietė į Lietuvą ateiti Vokietijos prekybos tinklą „Kaufland“.

Lietuvoje nuo 2016 metų veikia Vokietijos prekybos tinklas „Lidl“. Jį ir „Kaufland“ valdo ta pati Vokietijos mažmeninės prekybos grupė „Schwarz Gruppe“.

Trečiadienį Lietuvos premjeras dar kartą pažadėjo skatinti smulkųjį verslą, didinti konkurenciją prekyboje bei stabilizuoti kainų augimą. Jis teigė nesutinkantis su prekybininkų nuomone, jog Lietuva – mažiausių kainų šalis, ir žadėjo, jog Vyriausybė kitą savaitę svarstys kai kurias priemones.

Išgirdau, kad viskas pas mus yra tvarkoje, esame mažiausių kainų šalis, niekuo neišsiskiriame iš kitų, nėra jokių esminių problemų.

„Išgirdau, kad viskas pas mus yra tvarkoje, esame mažiausių kainų šalis, niekuo neišsiskiriame iš kitų, nėra jokių esminių problemų. Deja, negaliu su tuo sutikti, Vyriausybė kitą savaitę svarstys tam tikrus pavedimus įvairioms institucijoms“, – sakė S. Skvernelis.

„Mūsų tikslas vienintelis, kad padidintos gyventojų pajamos liktų gyventojų rankose, o ne atitektų tiems, kas bando pasididinti savo pelno dalį“, – pridūrė jis.

Konkrečias priemones ir pavedimus institucijoms Vyriausybė svarstys kitą trečiadienį.

„Maxima LT“ vadovė Kristina Meidė teigė, kad „Maximoje“ kainos nuo euro įvedimo Lietuvoje padidėjo 4,2 proc. Anot jos, Eurostato duomenimis, per 4 pataruosius metus kainos augo 5,3 procento.

„Didžiausias pažadas, ką galiu duoti, tai užtikrinti, kad kainų pokyčiai būtų minimalūs artimiausiu metu, ir daryti viską, kad pirkėjas rastų geras kainas“, – sakė K. Meidė.

Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinio direktoriaus Gerardo Rogo teigimu, Lietuvoje konkurencija mažmeninės prekybos rinkoje yra milžiniška. „Mes kiekvieną dieną stengiamės savo pirkėjams užtikrinti geriausias maisto produktų kainas, o savo darbuotojams – konkurencingus atlyginimus. Norėdami pasiekti efektyviausių pokyčių, visų pirma turime sumažinti PVM dydį būtiniausiems maisto produktams. Žinoma, turime užtikrinti, kad visą PVM sumažinimo naudą pajaustų tiesioginis pirkėjas per mažesnes maisto produktų kainas.“

S. Skvernelis, be kita ko, pabrėžė, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui turėtų būti sudarytos geresnės sąlygos dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, taip pat neatsisakoma planų riboti prekybos tinklų darbo laiką švenčių dienomis bei sekmadieniais, paliekant galimybę dirbti šeimos verslui, smulkioms parduotuvėms.

Vyriausybė svarsto apie viešą platformą, kurioje būtų skelbiamos maisto produktų gamintojų ir tiekėjų kainos, taip pat idėją leisti susigrąžinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą, perkant maisto produktus  mažose parduotuvėse.

S. Skvernelis pranešė, kad Vyriausybė ketina stiprinti Vartotojų teisių apsaugos tarnybą – ją konsoliduoti su kitomis tarnybomis arba suteikti papildomų galių.

Utopinė idėja?

Vyriausybės idėją pasikviesti į Lietuvą didžiuosius Europos prekybos tinklus mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas vadina utopija. Valdžios siekius mažinti maisto kainas jis sieja su artėjančiais rinkimais, o siūlomos priemonės, anot jo, nepadės sumažinti kainų.

„Jeigu vienu žodžiu, tai utopine laikau tą idėją dėl to, kad konkurencijos Lietuvoje yra sočiai, prekybos vietoms plotų yra nedaug ir didelio žaidėjo suinteresuotumo Lietuvoje yra mažai“, – BNS sakė J.  Gavėnas.

Tuo metu SEB vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas mano, jog tai logiškas sprendimas, siekiant didinti konkurenciją šalies prekybos rinkoje, tačiau jis neturėtų būti pristatomas kartu su planais griežtinti didžiųjų tinklų verslo sąlygas. 

„Taip daryti negalima, premjero aplinkos žmonės, užsiimantys investicijų pritraukimu, turėtų paaiškinti, kad norint pritraukti investicijas, reikia sukurti kuo geresnę verslo aplinką, tuo metu premjero pareiškimai apie griežtėsiančią prekybos tinklų verslo aplinką yra visiškas disonansas“, – BNS sakė T. Povilauskas.

Anot J. Gavėno, vienas požymių, rodantis, kad rinkai reikia daugiau koncentracijos, o ne konkurencijos, buvo nesėkmingas „Iki“ ir „Rimi“ prekybos tinklų susijungimas. Valdžios siekius mažinti maisto produktų kainas ekspertas sieja su artėjančiais rinkimais.

„Pastaruoju metu dauguma valdančiųjų pasiūlymų prasilenkia su realybe, bet artėjančių rinkimų proga populizmas ir bandymas kalbėti apie kainų mažinimą, minimalaus atlyginimo kėlimą nėra naujiena“, – sako J. Gavėnas.

Anot T. Povilausko, noras pritraukti užsienio prekybos tinklus yra labai logiškas ir reikėtų klausti, kodėl to nebuvo bandoma padaryta anksčiau.

„Turime „Lidl“, kuris jau antrais veiklos metais pradėjo dirbti pelningai, pavyzdį. Jis rodo dideliems prekybos tinklams, turintiems kapitalo ir priėmusiems strateginį sprendimą ateiti į Baltijos šalis, kad per pakankamai neblogą laiką galima įeiti į rinką ir pasiekti rezultatą“, - aiškino ekonomistas.

Jis taip pat pabrėžė, kad palyginti su kitomis Baltijos ar Skandinavijos valstybėmis, prekybos tinklų koncentracija Lietuvoje nėra tokia didelė ir išskirtinė, kaip ją kartais bandoma vaizduoti.

T. Povilausko duomenimis, penki pagrindiniai žaidėjai Lietuvoje dabar užima apie 75 proc. rinkos, o trys didžiausi tinklai – 63 proc. Tuo metu trys pagrindiniai prekybos tinklai Švedijoje ir Suomijoje užima apie 90 proc. rinkos, Latvijoje – 64 proc., Estijoje ir Jungtinėje Karalystėje – apie 60 proc., Slovakijoje - apie 40 procentų.

„Negalima sakyti, kad mūsų rinkoje yra per didelė koncentracija, jei žiūrėsime į pagrindinius rinkus žaidėjus. Turime penkis didelius konkurentus ir tai tikrai atitinka Šiaurės šalių praktiką. Žinoma, yra tokių šalių kaip Prancūzija, Lenkija ar Vokietija, kur situacija yra visiškai kita, tačiau ten ir gyventojai skaičiuojami dešimtimis milijonų“, – sakė SEB banko ekonomistas.

J. Gavėno manymu, konkurenciją maisto prekybos rinkoje galėtų paskatinti elektroninės prekybos plėtra.

„Tikiu, kad gali būti stipresnė elektroninė prekyba tiek šalies viduje, tiek iš aplinkinių rinkų. Nematau jokių priežasčių, kodėl negalime elektroniniu būdu į Lietuvą užsisakyti prekių Lenkijoje. (...) Tam tikrai yra potencialo, bet reikia skaičiuoti, ar kainų skirtumo „nesuvalgys“ logistikos kaštai“, – svarstė J. Gavėnas.

Ekspertas įsitikinęs, kad Vyriausybės siūlomos priemonės nepadės sumažinti kainų.

„Didžioji dalis siūlomų priemonių prasilenkia su ekonomine logika. Jei ribojame prekybos centrų darbo laiką, tada automatiškai didiname parduotuvių kaštus ir tai atsiranda prekių savikainoje, prekių kaina auga. Pateikiamos priemonės duos priešingą efektą, nei tas, kuris yra prognozuojamas“, – sakė mažmeninės prekybos ekspertas.