Premjeras neįžvelgia minimalios algos augimo grėsmės ekonomikai

– Pastaruoju metu daug kalbama apie medikų atlyginimus. Prieš keletą dienų viename interviu jūs sakėte, kad „jeigu kažkas bando grasinti įvairiais streikais, tai kelias neperspektyvus, tokia šantažo forma vyriausybės nepaspausi“. Ką turėjote galvoje sakydamas, kad tai šantažas?

– Turėjau galvoje tai, kad vyriausybė tikrai ypač daug dėmesio skiria tam, daro konkrečius darbus.  Kalbant apie socialinio dialogo svarbą, lygiai tas pats buvo daroma priimant Darbo kodeksą, kitus teisės aktus, pasirašant susitarimus tarp profesinių sąjungų, verslo ir vyriausybės.

Manau, kad problemos, kurios yra keliamos, turi būti sprendžiamos derybų būdu ar ieškant protingo kompromiso. Šiandien turime Sveikatos apsaugos ministerijos pasirašytą kolektyvinę sutartį su gydytojų profesinėmis sąjungomis, vyksta produktyvios derybos atsiradus kitoms asociacijoms, kurios nustatyta tvarka įteisino savo juridinį statusą. Manau, kad pirmiausia reikia kalbėtis, kelti problemas, siūlyti sprendimo būdus ir ieškoti kompromiso. Nereikia kelti besąlygiškų reikalavimų ir, jei jie neįvykdomi, streikuoti.

– Kaip viskas toliau pakryps? Peticiją pasirašė beveik 40 tūkst. žmonių, medikams tai skaudus dalykas. Kaip bus su atlyginimais?

– Jiems tai skaudus dalykas. Manau, kad peticiją pasirašytų visi šalies gyventojai, nes kokybiškos medicininės paslaugos reikalingos mums visiems. Derybos, kaip minėjau, vyksta, buvo susitikimai. Šią savaitę bus dar vienas Sveikatos apsaugos ministro ir profesinių sąjungų susitikimas, į jį, kaip stebėtojai, pakviesti ir Sąjūdžio atstovai.

Tikrai ieškoma sprendimų ir būdų, kaip turėtų būti keliami atlyginimai. Kaip ir buvo suprojektuota vyriausybės teikiamame 2018 m. biudžete, numatyta galimybė kelti atlyginimus apie 15 proc. Dabar vyksta derybos dėl to, kad galėtų kilti iki 20 proc.

Žinoma, svarbu išlaikyti ir tam tikras proporcijas, kad nebūtų disproporcijos ir pačioje sveikatos priežiūros sistemoje, nes turime skirtingas gydymo įstaigas – vienose atlyginimas yra nuo 700 eurų, kitose – per 2 tūkst. eurų. Taip būti negali. Lygiai taip pat svarbu atsižvelgti į bendrą šalies pragyvenimo lygį – vidutinis medikų atlyginimas negali būti išbalansuotas ir skirtis keletą ar keliolika kartų nuo šalies vidutinio atlyginimo.

Manau, kad derybomis rasime protingą kompromisą ir sprendimus, ir net neabejoju, kaip buvo suplanuota, pirminiame biudžete, kad medikų ir medicinos personalo, slaugytojų atlyginimai tikrai kils.

– Taigi atlyginimai kils, tik ne taip, kaip patys medikai reikalauja peticijoje? Nes jie, kita vertus, sako, kad reikėtų reformuoti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) formavimo principus. Ar bus kažkokių pasikeitimų? Bus dar viena reforma?

– Tikrai nenorėčiau vadinti dar viena reforma, mes turime pakeisti tai, kas privedė prie šios situacijos, ji juk neatsirado šiandien. Nuosekliai, kryptingai daromi sprendimai ir užprogramavo tokią situaciją. PSD fonde tikrai reikalingi pokyčiai, reikia subalansuoti įkainius, kad už suteiktas paslaugas gydymo įstaigos iš ligonių kasų gautų realų atlyginimą, o ne tokį, koks yra nustatytas dabar. Tai yra šaltinis už paslaugas gauti daugiau pajamų ir kelti gydytojų atlyginimus.

Taip pat turime kalbėti ir apie tas gydymo įstaigas, kurios pagal pacientų skaičių nesugeba užtikrinti nei kokybės, nei gydymo intensyvumo. Dėl to pokyčiai neišvengiami, bet labai svarbu, kad kalbame ne vien apie tai, kad reikia kažką nedelsiant duoti, o kalbama apie pokyčius, kuriuos reikia įgyvendinti. Manau, derybomis tai tikrai galima pasiekti.

– Į kovą dėl algų jau kyla ir aukštųjų mokyklų dėstytojai. „Lietuvos žinios“ rašo, kad Vilniaus universiteto iniciatyvinė grupė pradėjo akciją „Paskutinis prioritetas“. Parlamentarams platinamame kreipimesi teigiama, kad „Lietuvos dėstytojų ir mokslininkų algos jau seniai nebevadintinos net mažomis, o jaunųjų mokslininkų atlyginimas nuolat bando susilyginti su MMA.“ Toje peticijoje pabrėžiama, kad Švietimo ir mokslo ministerija, Vyriausybė, Seimas ir jų vadovai atsakingi už tai, kas vyksta mokslo ir studijų sektoriuje, taip pat už bendrą neadekvatų dėstytojų bei mokslo darbuotojų atlyginio lygį. Ką jūs manote?

– Tai irgi, matyt, nieko naujo, jau nebestebina, kai visi vienu metu, prakentėję 27 metus, dabar sako, kad yra problemų. Tą patį jau sakė ir ugniagesiai, policininkai, valstybės tarnautojai. Kalbant apie auštąjį mokslą, dabar vykdome aukštojo mokslo reformą. Reforma įsibėgėja ir gruodžio mėnesį jau turėsime tam tikras apmatas dėl aukštųjų mokyklų tinklo, kas irgi susiję su administracinių kaštų, išlaikymo mažinimu ir adekvataus balanso tarp studentų ir dėstytojų skaičiaus.

Kitų metų biudžete jau numatyta daugiau nei 22 mln. eurų dėstytojų, mokslininkų, tyrėjų atlyginimų kėlimui. Nieko, kaip sakoma, naujo. Mes tikrai suprantame ir matome, kokia yra padėtis. Bet viskas vyksta lygiagrečiai su aukštojo mokslo pertvarka.

– Nuo spalio vidurio Lietuvoje nėra ūkio ministro. Ar jau aptariamos konkrečios asmenybės, kas galėtų būti kandidatai į šį postą?

– Formuojant vyriausybę, buvo laikomasi labai aiškaus principo: parenkamas kandidatas, patikrinamas, suderinama su prezidente ir, kai randamas sprendimas, kandidatas skelbiamas. Taigi bus elgiamasi lygiai taip pat. Kai tik bus žmogus, kuris pagal savo gebėjimus, kompetenciją, profesionalumą gali užimti šią poziciją, bus viešai paskelbta.

– Kandidatūrų yra ne viena?

– Tikrai ne viena.

– Ar tarp jų yra buvęs Ukrainos ekonomikos ministras Aivaras Abromavičius?

– Aš jau sakiau – elgiuosi labai nuosekliai, kaip ir formuojant vyriausybę, jokių pavardžių iki to momento, kol nėra atliktos būtinos procedūros, neskelbsime.

– Kada turėsime ūkio ministrą?

– Tikrai šiais metais turėsime.

– Iki Kalėdų bus?

– Tikrai bus.

– Ar tiesa, kad braška ir kitų vadovų postai – teisingumo ministro, vyriausybės kanclerės Mildos Dargužaitės kėdė?

– Matote, kažkaip vyriausybėje to braškėjimo kanceliarijoje nesigirdi. Teisingumo ministerija, negaliu pasakyti, ar braška. O jei rimtai kalbant, tai jokių braškesių nėra, visi dirba savo pozicijose. Jei bus reikalingi pokyčiai, susiję su įvairiais kylančiais iššūkiais, jie bus daromi. Kol kas apie tai kalbėti nėra reikalo.

– Opozicija siūlo sutelkti valstybės finansavimą trims prioritetinėms aukštųjų technologijų ekonomikos sritims, o tuo rūpintis pavesti arba naujai steigiamai ministerijai, arba svarstyti Energetikos ir Susisiekimo ministerijų sujungimą. Ką manote?

– Aš neabejoju, kad šios sritys mums svarbios, tai susiję ir su valstybės vykdoma mokestine politika, ir kitų metų mokesčių pertvarka. Kalbant apie atsakingas institucijas, Švietimo ir mokslo ministeriją bei Ūkio ministeriją, manau, kad jų potencialą dabar mes koncentruojame į vieną. Taigi tikrai nematau būtinybės kurti kitas specialias biurokratines institucijas.

– Pirmadienį darbą baigusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija perspėjo Lietuvos vyriausybę, kad tolesnis minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimas gali pakenkti šalies konkurencingumui. Taip pat sakoma, kad atlyginimai augo sparčiau nei produktyvumas. Ekspertų teigimu, Lietuva turėtų mažiau apmokestinti darbą, daugiau – kapitalą bei turtą, žinoma, gerinti mokesčių surinkimą, o pensijų reforma – prioritetas. Kaip vyriausybė ketina reaguoti ir vykdyti TVF perspėjimą?

Jei kalbėtume apie MMA augimą, 2018 m. jis didės nuosekliai, apie 5 proc.

– Tai ir vykdoma. Jei kalbėtume apie MMA augimą, 2018 m. jis didės nuosekliai, apie 5 proc. Tai tikrai nuosaikus augimas, galima palyginti su ankstesniais metais – buvo, kad MMA augo beveik 17 proc. ir viršijo vidutinio darbo užmokesčio augimą. Šiuo atveju MMA augimas tikrai neišsišoka.

Be abejo, negalime sakyti, kad su minimalia alga šalyje viskas gerai, jos nereikia kelti. Mes dabar padarėme labai aiškius sprendimus, o kad tai nebūtų politinis sprendimas, sutarėme ir trišalėje taryboje, kad minimalios algos dydis būtų siejamas su vidutinio darbo užmokesčiu ir neviršytų 50 proc.

Dabar mes tas ribas pasieksime ir tai atitiks daugumos Europos valstybių rodiklius, kai minimalus atlyginimas svyruoja tarp 47–49 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Taigi tikrai nematau grėsmės, 2018 m. pakėlimas bus vienas, kaip yra suplanuota. O visa kita, ką svarstysime, bus siejama tik su objektyviais ekonominiais kriterijais.

– O pensijų reforma?

– Pensijų reforma jau įgyvendinama, nuo kitų metų bus įgyvendinama vadinamoji taškų sistema. Taip pat aiškiai susietas pensijų pokytis (tiksliau sakant – didinimas) su objektyviais ekonominiais rodikliais – ne politiniais sprendimais. Manau, kad mums belieka pabaigti diskusijas dėl II pensijų pakopos, valstybinių pensijų. Ir būsime padarę tai, ką turime padaryti.

– Iškilo nevyriausybinių organizacijų patalpų nuomos reikalai. Paaiškėjo, kad Lietuvos pramonininkų konfederacija 20 metų nemoka nuomos mokesčių už Vilniaus centre naudojamas patalpas, todėl valstybės biudžetas, skaičiuojama, praranda apie 7 mln. eurų per metus. Žadama keisti šią tvarką?

– Žinoma, šiais metais pirmą kartą padarėme valstybinio turto auditą – valstybė pirmą kartą sužinojo, kiek ir kokio turto turi, kiek kainuoja jo išlaikymas, ar jis efektyviai panaudojamas. Mes matome tikrai daug įvairiausių organizacijų (ir verslo, ir visuomeninių, ir politinių, ir kitų), kurios naudojasi valstybei priklausančiomis patalpomis, o dauguma jų nemoka jokio mokesčio.

Bet mes negalime išskirti vienos iš organizacijų. Ieškosime sisteminio sprendimo, nes nemažai tų organizacijų gavo gana apleistus pastatus, į juos daug investavo – tai taip pat turi būti įskaičiuota. Taigi turi būti rastas sprendimas, kokiu būdu ir kokias organizacijas valstybė turi remti, nes kalbame ir apie socialinį dialogą – daugeliui organizacijų (pvz., profesinėms sąjungoms) būtų sudėtinga mokėti rinkos kainomis. Todėl turime rasti sprendimą, kas turi mokėti rinkos kainą, kas gali būti savotiškai dotuojama.