Premjeras: EK sprendimas nebausti „Gazprom“ būtų keistas

„Dabar ilgalaikių sutarčių (dėl dujų tiekimo – BNS) aktualumas yra visiškai išnykęs, naudojami kiti būdai, kitos alternatyvos, tai pozicija ir tam tikras kompensavimas ar nebaudimas, jei toks sprendimas yra priimtas, jis yra keistas, bet reikia pažiūrėti motyvus“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė S. Skvernelis.

EK po daugiau kaip šešerius metus trukusio tyrimo ketvirtadienį turėtų paskelbti sprendimą ginče su „Gazprom“. Naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi neįvardytais šaltiniais, skelbė, kad Briuselis turbūt pritars „Gazprom“ pasiūlytoms nuolaidoms. Taip dujų koncernas išvengtų baudos, galinčios siekti iki 10 proc. jos pasaulinės apyvartos.

S. Skvernelis sako kol kas nematęs EK sprendimo, todėl negali pasakyti, ar bus siekiama jį skųsti: „Susipažinę su motyvais ir sprendimu, galėsime detaliau komentuoti“.

Lietuvos premjeras priminė, kad susitikime su už konkurenciją atsakinga eurokomisare Margrethe Vestager dėl „Lietuvos geležinkeliams“ skirtos beveik 28 mln. eurų baudos išreiškė viltį, jog Komisija išliks principinga ir kitose bylose.

„Susitikime su eurokomisare M. Vestager Vyriausybė savo poziciją išreiškė, kada buvo kalbama apie mums skirtą baudą, kad negali būti selektyvaus vertinimo atsižvelgiant į kompanijos dydį ir išreiškėme labai aiškiai, kad tikimės tokių pačių sprendimų analogiškose bylose“, – kalbėjo S. Skvernelis.

Buvęs premjeras Andrius Kubilius, kurio vadovavimo Vyriausybei metu Lietuva inicijavo ginčą su „Gazprom“, sako, kad Komisija turėjo skirti baudą Rusijos koncernui, tačiau net ir be to Lietuva turėjo naudos iš pradėto tyrimo.

„Mūsų įsitikinimu, esant tokiems pažeidimams, „Gazprom“ turėjo būti taikomos tokios pat bausmės, kokios buvo taikomos, pavyzdžiui, „Google“ ar „Apple“ kompanijoms, kur iki 10 proc. jų metinių pajamų dydžio gali būti pritaikyta bausmė“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė A. Kubilius.

„Dabar, kiek suprantu, dėl įvairių aplinkybių – ir geopolitinių, ir nordstreaminių santykių – Komisija tokių bausmių atsisako. Bet vis tiek tai verčia bent šiek tiek pertvarkyti „Gazprom“ savo veiklą, palyginti su tuo, ką „Gazprom“ darė iki to tyrimo“, – pridūrė ekspremjeras.

Lietuvos iniciatyva EK tyrimą dėl galimų „Gazprom“ pažeidimų aštuoniose šalyse pradėjo 2011 metais. 2015-ųjų balandį EK buvo pareiškusi, kad Rusijos dujų koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti savo padėtimi.

Tuomet teigta, jog „Gazprom“ gresia iki 8 mlrd. eurų bauda.  Skaičiuojama, kad dėl nesąžiningos „Gazprom“ taikytos kainodaros Lietuva patyrė apie 1,5 mlrd. eurų nuostolį.

Komisija tyrė „Gazprom“ piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi 2004-2012 metais Rytų ir Vidurio Europoje. Koncernas 2017 metais pažadėjo, kad sudarys galimybę šalims laisvai prekiauti rusiškomis dujomis ir tieks jas konkurencinga kaina, tačiau Lietuvos Vyriausybė reikalauja, kad jis atlygintų žalą. Imtis griežtesniu sankcijų prieš „Gazprom“ taip pat reikalavo ir kitos regiono valstybės.

Lietuva Stokholmo arbitraže iš „Gazprom“ nesėkmingai siekė atgauti 1,4 mlrd. eurų už permokėtas dujas – 2016 metų birželį arbitražas paskelbė neįžvelgęs Rusijos bendrovės kaltės, tačiau pripažino, kad „ Gazprom“, tiekdamas dujas Lietuvai ir valdydamas „Lietuvos dujų“ akcijų, turėjo interesų konfliktą.