Prekybos tinklams siūloma kainas žymėti didesniu šriftu

  • Teksto dydis:

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į didžiausių Lietuvos prekybos centrų UAB „Maxima LT“, UAB „Palink“, UAB „Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“, UAB „Lidl Lietuva“ vadovus dėl maisto kainų nurodymo etiketėse.

Kreipimesi parlamentarė siūlo plėtoti gerąją praktiką ir savanoriškai prekybos centrams imtis iniciatyvos prekių standartinio vieneto kainą rašyti didesniu, lengvai įskaitomu šriftu, ant kontrastingo fono.

Visuomenėje ne kartą kilo diskusijos, dėl mažinamo plataus vartojimo maisto produkto svorio ar tūrio pakuotėje, bet atitinkamai nesumažinamos kainos, arba kai kuriais atvejais net pakilusios produkto kainos. Pirkėjai pažymi, kad, jei sumažintos pakuotės išvaizda ir kaina iš esmės yra panaši į įprastinio dydžio produkto, - sunku iš pirmo žvilgsnio pastebėti, kad maisto produkto pakuotėje yra mažiau. Dažnu atveju pirkėjas supranta, kad prekybos centre įsigijo mažesnį produkto kiekį jau po pirkimo fakto.

„Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto (pavyzdžiui, kainos už kilogramą arba litrą) kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab asmenims su silpnesniu regėjimu. Siūlau prekybos centrų vadovams kainas žymėti didesniu šriftu - taip būtų palengvintas pirkėjo apsisprendimas ir užkirstas kelias galimam vartotojų lūkesčių pažeidimui. Prašymą tiek kainas, tiek standartinio vieneto kainą etiketėje žymėti didesniu lengvai įskaitomu šriftu ant kontrastingo fono išsako ir silpnaregiai“, - teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Parlamentarė pažymi, kad minėtoji priemonė nepareikalautų didelių lėšų įgyvendinimui ir gali būti operatyviai pritaikyta, tačiau labai palengvintų vartotojų galimybes priimti jų lūkesčius ir ekonominius interesus atitinkantį sprendimą, taip pat būtų atsižvelgta į neįgaliųjų poreikius.

Prekybininkai: neįmanoma kainų rašyti didesnėmis raidėmis

Seimo narei prekybininkams pasiūlius keisti produktų kainų skelbimą ir etiketėse kainas rašyti didesniu šriftu, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vadovas sako, kad tai neįmanoma įgyvendinti ir brangiai kainuotų.

„Etiketės turi ribotą vietą simboliams ir jų dydžiams, reiktų keisti visas etiketes dėl ne visai nereikšmingo dalyko, kas sukeltų milžiniškus kaštus“, – BNS teigė asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas.

Jo teigimu, išdidintos kainos pirkėjus dar labiau klaidintų, nes jie susipainiotų, kuri kaina – įsigyjamo produkto kiekio, o kuri – jo kilogramo ar litro. 

Konservatorė Radvilė Morkūnaitė–Mikulėnienė paragino prekybos centrų „Maxima“, „Rimi“, „Norfos“, „Lidl“ ir „Iki“ vadovus etiketėse kainas nurodyti didesnėmis raidėmis, kad jos būtų matomos aiškiai ir ryškiai.

„Tikiuosi geranoriškumo iš pačių prekybos centrų“, – BNS teigė parlamentarė. Ji neketina teikti įstastymo pataisos, kuri įpareigotų prekybos centrus naudoti didesnes ir įskaitomesnes etiketes.

Ji įsitikinusi, kad naujovė nepareikalautų didelių lėšų, tačiau palengvintų suprati kainas vartotojams, ypač silpnaregiams.

„Dabar pirkėjui tenka arba itin atidžiai apžiūrinėti gaminių pakuotes, arba lyginti standartinio vieneto, pavyzdžiui, kainos už kilogramą arba litrą, kainas. Standartinio vieneto kainos etiketėje privalomai nurodomos, tačiau jos dažnai rašomos ypač mažu šriftu, tad yra sunkiai įskaitomos, juolab asmenims su silpnesniu regėjimu“, – sako R. Morkūnaite–Mikulėnienė.

L. Vilimas pabrėžė, kad prekybininkai su silpnaregių organizacijomis yra susitarę, kad ten, kur lankosi daugiausia šios bendruomenės narių, etiketės jiems būtų pritaikytos. Tačiau L. Vilimo teigimu, kol kas tokio poreikio esą nėra, o norėdami apsipirkti, blogai matantieji gali kreiptis į darbuotojus.

„Darbuotojai visi apmokyti palydėti, perskaityti, paduoti“, – sakė asociacijos vykdomasis direktorius.

Be kita ko, jis pabrėžė, kad popierines etiketes greitai pakeis elektroninės.  

„Kai kurios parduotuvės jau pereina prie elektroninių etikečių. Čia yra ateitis, ir labai artima. Popierinės etiketės greita gali būti išstumtos iš rinkos“, – įsitikinęs L. Vilimas. 

Dabar prekybininkai etiketėje turi nurodyti ir konkretaus produkto kainą, ir kiek kainuoja jo kilogramas ar litras. Pastaroji informacija paprastai pateikiama mažesnėmis raidėmis.

Kainų tyrimas netinkamas išvadoms

Teisingumo ministerijos ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) iniciatyva atliktas tų pačių ne maisto prekių kainų Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse tyrimas yra nereprezentatyvus, jo metodologija – diskutuotina, todėl jis yra netinkamas daryti išvadas apie kainų lygį Lietuvoje, teigia prekybininkų atstovas.

„Tyrimas tikrai yra nereprezentatyvus, nes vertinta tik 60 prekių iš trijų skirtingų sektorių – drabužių, avalynės ir buitinės technikos, tik dvylikoje ES šalių. Tyrimo metodologija taip pat yra kvestionuotina, nes vertinti tik garsūs ir žinomi prekės ženklai. Dėl to kalbant apie kainų lygį Lietuvoje, šiuo tyrimu tikrai negalima remtis“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas, komentuodamas tyrimą, kurio rezultatai bus oficialiai pristatomi penktadienį.

Tyrimą VVTAT užsakymu atliko portalas Pricer.lt, pasirinktų prekių kainas lyginęs tik elektroninėse parduotuvėse, neatsižvelgiant į akcijų kainas ir išpardavimus.

„Tyrimą atlikusi organizacija, aš tikrai nenoriu jos diskredituoti, nėra žinoma kaip atliekanti kompetetingus ir autoritetingus tyrimus, juo labiau, ji net neturi tam resursų. Tokius tyrimus atlieka pasaulinio lygio bendrovės, kurioms prekybininkai pagal sutartis teikia ataskaitas apie prekių pardavimą per kasas. Tokiuose tyrimuose privalu vertinti fizines ir internetines parduotuves, išpardavimų ir akcijų lygį, jų metu parduodamų prekių kiekių ir tik taip išvesti tam tikrus vidurkius ir tendencijas“, – aiškino L. Vilimas.

„Pricer.lt drabužių ir avalynės kainas lyginęs firminėse ir nuosavo prekės ženklo gamintojų internetinėse parduotuvėse. Tyrimo duomenimis, pagal drabužių kainą Lietuva kartu su Latvija ir Estija tarp 12-kos ES valstybių dalijasi 6-8 vietas, o pagal avalynės kainas – 5-8 vietas.

Buitinės technikos gaminių kainų 12 ES valstybių Pricer.lt palyginti nepavyko, neradus pakankamo skaičiaus visose šalyse platinamų identiškų prekių. Todėl buvo lyginamos kainos tarp Baltijos šalių ir Lenkijos, bei atskirai tarp Lietuvos ir Vokietijos, Čekijos bei Ispanijos.

Nurodoma, kad šių prekių kainos fiksuotos lankomiausiose elektroninėse parduotuvėse (Lietuvoje – Pigu.lt), o atskirų prekių jose neradus – jos kaina fiksuota Google paieškoje aukščiausią poziciją turinčioje elektroninėje parduotuvėje.

Pricer.lt pripažįsta, kad nedidelis surastų identiškų buitinės technikos prekių imtis neleidžia daryti patikimų išvadų, tačiau spėja, kad Lietuvoje jų kainos yra artimos Lenkijos ir Čekijos kainų lygiui ir kiek mažesnis nei Vokietijoje ir Ispanijoje.

Teisingumo ministerija skelbė, kad tyrimas atskleidė, jog identiški drabužiai Lietuvoje kainuoja maždaug 15 proc. brangiau nei Ispanijoje. Pavyzdžiui, parduotuvėje „Zara“ tie patys marškinėliai Lenkijoje kainuoja 20 eurų, Ispanijoje, Portugalijoje – 21 eurą, Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Belgijoje apie – 25 eurus.

„Massimo Dutti“ sportinius batelius Ispanijoje ir Portugalijoje galima nusipirkti už 70, Lenkijoje – už 82, Lietuvoje – už 90 eurų.

VVTAT artimiausiu metu žada pradėti tyrimą dėl būtiniausių maisto produktų kainų palyginimo Lietuvoje ir kitose ES valstybėse.


Šiame straipsnyje: kainosšriftasprekybos centrai

NAUJAUSI KOMENTARAI

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Tik vaikų žaidimas,veiklos imitacija.Apibendrinus gaunasi rusiškai-očkovtiratelstvo.

Zelemunčikas

Zelemunčikas portretas
Ir dar.Didesnį šriftą taikyti didesniem kiaušiniam.Būsim sotesni su visom iš to ištekančiom pasekmėm.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių