Prekybininkai: „NordBalt“ gedimas didina elektros kainas

Elektros jungčiai "NordBalt" šią savaitę dėl gedimo neveikiant, tai didina elektros kainas rinkoje, tačiau jas prognozuoti Lietuvos zonoje sudėtinga, sako elektros prekybininkai.

"Sunku pasakyti, kaip kaina keisis, nes ji priklauso nuo daug faktorių, ir jie nuolat keičiasi. Yra valandų, kai elektra kainuoja virš 60 eurų, o yra, kai ji pakankamai pigi ir siekia 20 eurų. Bet kainos ūgtelėjimas yra akivaizdus, ir "NordBalt" gedimas padidina kainą Lietuvoje. O kiek ilgai laikysis ir kaip kaina dar pašokinės, labai sunku vertinti", - BNS sakė "Lietuvos energijos" grupės elektros prekybos bendrovės "Energijos tiekimas" vadovas Vidmantas Salietis.

Iki "NordBalt" veiklos pradžios, nesant gedimų elektros sistemoje, Lietuvoje vienos megavatvalandės kaina siekdavo apie 40 eurų.

"40 eurų, objektyviai žiūrint, nėra labai didelė kaina. Didžiojoje Britanijoje net ir 40 eurų yra pakankamai žema", - teigė V.Salietis.

Pasak jo, kainų pokyčiai apsunkina prekybos darbą, tačiau rizikos yra valdomos: "Dirbame šitoje srityje, tai žinome, kad taip gali atsitikti ir esame pasirengę".

Latvijos valstybinės energetikos monopolininkės "Latvenergo" kontroliuojamos nepriklausomos elektros tiekėjos "Elektrum Lietuva" vadovas Martynas Giga BNS teigė, kad didesnį elektros kainų augimą dėl "NordBalt" gedimų kompensuoja didesnė gamyba Latvijos hidroelektrinėse.

"Kaip tos kainos tiksliai susidėlios, dabar sunku pasakyti. Tikėtina, kad jos didės, bet kiek tiksliai didės, mes nesame linkę tiksliai prognozuoti. Pats kainų augimo efektas bus sumažintas dėl to, kad hidrogamyba Latvijoje dabar yra didesnė nei ilgametis vidurkis, tai susiję su orais, anksčiau atėjusiu pavasariu ir potvyniais. Jeigu to nebūtų, tas kainos augimas būtų didesnis", - BNS sakė M.Giga.

Anot jo, elektros importas "NordBalt" jungtimi Lietuvoje ir Latvijoje iš rinkos išstūmė vietos gamybą bei leido atlaisvinti Baltijos šalių elektros jungčių apkrovimą.

"Kol kas "NordBalt" buvo nuėmęs spaudimą nuo Latvijos ir Estijos, laidai nebuvo apkrauti, kaip anksčiau. Tikėtina, kad dabar apkrovimas padidės, lygiai taip pat importą iš "NordBalt" gali pakeisti vietinė gamyba ar importas iš Rusijos", - kalbėjo "Elektrum Lietuvos" vadovas.

Praėjusį penktadienį sugedus jungčiai su Švedija, kur elektros kaina paprastai būna žemesnė, pakilo kaina Lietuvoje bei Latvijoje. "Nord Pool" Lietuvos elektros zonoje pirmadienį, palyginti su penktadieniu, ji išaugo 40,6 proc. iki 40,98 euro už megavatvalandę. Latvijoje - 27,3 proc. iki 37,11 euro.

Gedimas paveikė ir savaitgalio elektros kainas. Paprastai savaitgaliais jos būna žemesnės dėl mažesnio vartojimo ir, pavyzdžiui, sekmadieniais Lietuvoje siekia apie 20-25 eurus už megavatvalandę, tačiau praėjusį sekmadienį šoktelėjo iki 30,11 euro.

Estijos perdavimo tinklų operatorės "Elering" atstovas Ainas Kosteris BNS teigė, kad nutiesus jungtis su Suomija, Estija taip pat patyrė techninių problemų. Anot jo, pradėjus veikti jūrinei "Estlink 2" jungčiai su Suomija, po kurio laiko teko veiklą stabdyti ir perdaryti kabelio jungtis.

"Litgrid" pranešė, kad gedimas praėjusį penktadienį įvyko Švedijoje, o jungties remontas gali užtrukti mažiausiai iki šio penktadienio.