- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pirkėjų vežimėliai Amerikoje – pustuščiai. Kilusios maisto kainos ne vieną verčia persvarstyti, ar verta išlaidauti maisto prekių parduotuvėje. Tačiau, panašu, kad lietuviai vis dar nelinkę veržtis diržų. Prekybininkai tvirtina, kad didelių pokyčių nepastebėję ir išaugus kainoms, pasakojama LNK reportaže.
„Per pastaruosius kelis mėnesius pastebėjome, kad vis daugiau vartotojų yra ant finansinio sunkmečio ribos. Daugėja apsiperkančių su maisto talonais. Turbūt tai – infliacijos padarinys“, – kalbėjo Purdue universiteto Žemės ūkio ekonomikos departamento vadovas Jaysonas Luskas.
Akcijas medžioti tenka ir lietuviams.
„Viską su akcijoms stengiuosi pirkti. Be abejo, žiūriu į kainas“, – sakė parduotuvėje užkalbintas senjoras.
„Perku tai, kas pigiau, stengiuosi mažiau valgyti“, – kalbėjo senolė.
„Nelabai daug gaminame namuose, todėl ne taip smarkiai jaučiame tų svyruojančių kainų“, – sakė jaunas vyras.
„Man kol kas užtenka, bet, žinote, išties produktai brangūs“, – porino kita pašnekovė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau prekybos tinklai pabrėžia, kad lietuviai – ne patys taupiausi.
„Kažkokių didelių pokyčių mes nepastebėjome. Aišku, kažkokie simboliniai pokyčiai visą laiką yra, nes prekyba – kaip gyvas organizmas“, – komentavo „Norfos“ vadovas Dainius Dundulis.
Tiesa, ekonomistai pastebi, kad maisto prekių pardavimai mažėja. Tačiau spėja, kad užtruks, kol šią tendenciją pajaus ir prekybininkai.
„Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų“, – konstatavo INVL ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Kol kas kainų žemėjimo tikrai nėra. Kainų lygis nors ir gerokai lėčiau, bet stiebiasi į viršų.
„Maisto produktų pardavimai sumažėję. Žmonės žiūri, kiek išleisti maistui. Tie, kurie anksčiau neskaičiuodavo, pradėjo žiūrėti, ką perka“, – sakė SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Pastebima, kad lietuviai nesibaido ir daugiau sumokėti už Lietuvoje pagamintus produktus. Lietuviškas daržoves ar mėsą.
„Mūsų klientai žiūri, kokios kilmės produktai, todėl sveriamojoje lentynoje mes neturime nelietuviškos mėsos“, – teigė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Vis dėlto ekonomistai perspėja ir lietuviškų daržovių bei vaisių ieškančius pirkėjus – jų kaina tiks augs.
„Stipriai pakilus energetikos kainoms, natūralu, kad šiltnamius apšildyti yra nenaudinga“, – kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Tiesa, viename parduotuvės skyriuje jau dabar tautiečiai lankosi rečiau.
„Lietuvoje labai išvystyta šviežių produktų rinka, tad galima sakyti, kad šaldytų produktų, ypač mėsos, praktiškai neperka“, – teigė D. Dundulis.
Šaldyti produktai Lietuvoje brangiau ir kainuoja, nes jų išlaikymo kaštai didesni. Be to, kaip pastebi dalis prekybininkų, ilgo galiojimo produktai buvo populiarūs tik per pandemiją.
„Žmonės per pandemiją rečiau ir lankydavosi parduotuvėje. Tam, kad nereikėtų dažnai eiti apsipirkti, todėl ir ieškodavo ilgiau galiojančių produktų. Dabar įpročiai po truputį keičiasi ir grįžtama į senas vėžes“, – savo pastebėjimais dalijosi V. Budrienė.
Tiesa, dalis ekonomistų prognozuoja, kad jau pavasarį kainų kilimas gali gerokai sulėtėti. Bet ar ilgam, nežinia.
„Maisto kainų augimas slopsta, bet dėl pigimo, kol kas akivaizdi yra tik pieno produktų grupė, ko negalima pasakyti apie kitus produktus“, – patikino T. Povilauskas.
Statistikos departamento duomenimis, prekės per metus brango daugiau nei 21 proc., o paslaugos – beveik 12 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...