- Rūta Lankininkaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę šalnos nušaldė obelų žiedus ir pražudė būsimą lietuviškų obuolių derlių. Sodininkystės bendrovės, kurių verslo nedraudžia nė viena draudimo kompanija, skaičiuoja milžiniškus nuostolius.
Meteorologai skelbia, kad gegužės pradžioje kai kuriuose regionuose naktimis šalo iki 9 laipsnių. O dienomis balandžio pabaigai nebūdinga šiluma leido obelims sukrauti žiedus ir jos pražydo anksčiau nei pernai.
Skaičiuojama, kad šalnos versliniuose soduose nukando nuo 50 iki 90 proc. obelų žiedų. Pakenkta ir pumpurams. Nors sodus buvo bandyta gelbėtinepadėjo nei liejimas vandeniu, nei tris naktis kūrenti laužai. Nuostoliai, pasak sodininkų, – milžiniški, nors konkrečiau bus galima kalbėti, kai po kelių savaičių obelys užmegs vaisius.
„Skindavom 1,2–1,5 tūkst. tonų, tai dabar daugiau nei pusės derliaus nėra. Kitos veislės mažiau sureagavo. Bet jų mes turim nedaug. Pagrindinės mūsų veislės – Auksis ir Bogatyrius – sureagavo labiausiai, tos mūsų lietuviškos veislės, kurios patikimos, ir duodavo mums pagrindą po kojom“, – teigia Dembavos medelyno direktorė Vitalija Kuliešienė.
Sodininkai sako, kad jų verslo nesiima drausti nė viena draudimo kompanija, nes tai esą rizikingas verslas, priklausantis nuo gamtos kaprizų.
„Draudžia tik nuo krušos. Dėl to, kad rizika čia yra labai didelė. Finansų ministerija aiškina – čia ne ekstremali situacija. Pažiūrėkit, kaip mes nukentėjom ir ką mums daryti, aš 20 metų kalbu, kad mes turim teisę drausti verslą“, – tvirtina Luksnėnų sodų direktorė Elena Žilinskienė.
Patyrę sodininkai sako, kad, praradus derlių, lietuviškų obuolių kaina gali kilti, tačiau baiminamasi, kad rinką užpildys, pavyzdžiui, lenkiški obuoliai, kurių atsisakė Rusija. Lietuviškos sodininkystės bendrovės apie pusę obuolių patiekia kaip išskirtinės kokybės produktą, todėl jiems ribojamas cheminių medžiagų naudojimas, o tai išaugina kainą. Nuostoliai neišvengiami – obuoliai pūva ir išmetami.
„Tai ir yra tos išskirtinės kokybės pasekmės. Aš negaliu naudoti tos chemijos, kuri neleistų obuoliams supūti. Ir tai gal nėra labai blogai, nes tą chemiją laikau bloga. Obuoliai, nupurkšti chemija, gerai stovi ir parduotuvėje, ir sandėliuose“, – kalba Luksnėnų sodų direktorė.
Lietuvoje versliniuose soduose leidžiama naudoti triskart mažiau chemijos, negu kitose aplinkinėse ES šalyse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus16
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...