Prastos jautienos iškišti nepavyks

Į Rusiją jautienos nebegalintys vežti augintojai piktinasi, kad šalies valdžia šiam sektoriui skiria pernelyg mažai dėmesio. Žemės ūkio ministerijos vadovai atkerta, kad laikai, kai buvo galima brangiai parduoti ne aukščiausios rūšies jautieną, baigėsi.

Embargu pasinaudojo perdirbėjai

Mėsos augintojai pateikia duomenis, kad 2012 m. į Rusiją buvo eksportuota jautienos už 210 mln. litų, 2013 m. šis skaičius krito iki 120 mln., per pirmus aštuonis 2014 m. mėnesius siekė tik 85 mln. litų, o nuo 2014 m. rugsėjo jautienos eksporto į Rusiją rinka visiškai užsidarė.

Padėtį sunkina tai, kad jautiena Lietuvoje nėra labai populiari, todėl jos pagaminama daugiau, nei suvartojama. Vidutiniškai vienas lietuvis suvartoja tik po 4 kg jautienos per metus, o kiaulienos – net 43 kg. Vakarų Europoje, augintojų žiniomis, įprastas jautienos vartojimas siekia 10–15 kg asmeniui per metus. Jautienos augintojų skaičiavimais, dėl susiformavusio produkcijos pertekliaus ūkininkai per mėnesį praranda apie 10 mln. litų.

Mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius pasakojo, kad nuo Rusijos embargo labiausiai nukentėjo tie galvijų augintojai, kurie galvijus laiko dėl pieno, tiekia ne pačios geriausios kokybės mėsą ir tie, kurie dėl įvairių priežasčių negali susikooperuoti ieškodami naujų sprendimų.

"Jais, numušdami kainas, naudojasi perdirbėjai ir jų tarpininkai. Po embargo paskelbimo mėsos supirkimo kainos krito 25–30 proc.", – sakė D.Dzekčiorius.

Reikalauja daugiau dėmesio

Pašnekovo teigimu, tai, kad jautienos kaina krito, jos vidaus paklausos nepadidino. Kokybiškos jautienos vis tiek perkama mažiau, nes žmonės tiesiog neišgali jos pirkti.

"Žinoma, atsiranda tokių, kurie nori ir gali pirkti brangesnę mėsą, o kokybišką jautieną su kiauliena ekologiškumo, sveikumo prasme sunku net palyginti. Vis dėlto žmonės dažnai gali įpirkti tik pieninių galvijų mėsą", – augintojų problemomis dalijosi D.Dzekčiorius.

Pasak asociacijos direktoriaus, ieškoma įvairių galimybių, kaip padėti nuostolių patyrusiems augintojams. Įsibėgėjo projektas "Baltijos lankų jautiena", vystomas gyvų galvijų eksportas.

"Tačiau piniginių kompensacijų nėra. Dabar visos pagalbos priemonės nukreiptos į pieno sektorių, o kad vėliau atsivers kita problema – Vyriausybės lygiu negalvojama", – tikino D.Dzekčiorius.

Sprendžia rinka

Lietuvos žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius atkirto,  kad galvijų augintojai dėmesio stoka neturėtų skųstis – ūkininkams padedama ieškoti naujų rinkų ir į jas išvežti produkciją. Baigiami derinti susitarimai su JAV, Japonija, o nuo kitų metų atsivers ir naujos rinkos, kur valgoma tik ritualiniu skerdimu paskersti galvijai. Anot V.Martusevičiaus, daug dirbama ir parodose, misijose, į kurias vyksta ir ministerijos vadovai.

Tai, kiek sektoriaus atstovų galės perdaryti savo skerdyklas į tinkamas ritualiniam skerdimui, pasak V.Martusevičiaus, priklauso nuo jų pačių. "Sunku numatyti. Galiu pasakyti, kad Lenkijoje yra trylika tokių skerdyklų, iš jų realiai dirba aštuonios. Nemanau, kad Lietuvoje jų bus labai daug, gal dvi trys – pats verslas nuspręs ir įvertins, kiek jam tai yra naudinga", – prognozavo viceministras.

V.Martusevičius akcentavo, kad šiuo metu skundžiasi tie jautienos augintojai, kurie nori parduoti nekokybišką mėsą. "Į Rusiją buvo vežama vadinamoji pieninių galvijų mėsa, kurios kaina yra daug žemesnė, o nauda ūkininkams buvo didesnė. Karves, kurios Lietuvoje nebetikdavo pienui išgauti, jie parduodavo mėsai. Tie, kurie turi geras mėsines veisles, ir dabar neturi problemų – supirkimo kainos išlikusios aukštos, jie veža mėsą į Lenkiją. O jeigu pieninę karvę norima parduoti mėsai, tai labai sunku padaryti. Viską sureguliuoja rinka", – pabrėžė V.Martusevičius ir patarė mėsos augintojams labiau specializuotis.