- Algirdas Acius, LTV naujienų tarnyba
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viena Prancūzijos bendrovė rado išradingą sprendimą, kaip išjudinti sąstingio kamuojamą nekilnojamojo turto rinką. Parduodama nuosavybę ji taiko loterijos principą.
Nukentėję nuo blogų paskolų, bankai vangiai skolina europiečiams būstui. O dauguma gyventojų kitaip namo neįpirks. Todėl nepatenkinti ir parduodantys, ir ieškantys būsto. Sprendimą iš šios aklavietės rado viena Prancūzijos nekilnojamojo turto tarpininkė – ji pritaikė loterijos principą.
„Nuosavybę parduoti vis sunkiau. Bankai darosi atsargesni. Tenka ieškoti alternatyvaus sprendimo“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas Leonardas Simpatico.
Principas veikia taip: nekilojamojo turto vertė nustatoma pagal rinkos kainą, prie jos pridedamos papildomos išlaidos. Tada paskelbiama loterija. Norintys įsigyti nuosavybę perka dešimt eurų kainuojantį bilietą. Kai bilietų parduodama už namo vertę atitinkančią sumą, skelbiamas laimėtojas. Pardavėjas lieka patenkintas radęs pirkėją, tarpininkas uždirbęs pelno, o apie laimėtoją nereikia net kalbėti.
„Mano namas vertas 264 tūkstančių eurų. O aš sumokėjau 40 eurų už bilietus. Taigi namas man kainavo vos keturiasdešimt eurų“, – pasakoja namą laimėjusi Roxane Tornero.
„Parduoti būtų sunku. Daugybė apsilankymų, paskolų prašymų, laukimo ir taip toliau. O dabar rastas kompromisas“, – teigia pirkėjo ieškantis Noelas Maulio.
Nuo praėjusių metų gruodžio loterijos principą taikanti bendrovė sako, kad jos pardavimai auga ir ji žada ne tik plėsti veiklą Prancūzijoje, bet ir žengti į dar didesnio sąstingio kamuojamas Ispaniją bei Portugaliją. Tiesa, paprastai vienas objektas parduodamas per šešis mėnesius. Tiek užtrunka išplatinti loterijos bilietus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
EIMIN skiria beveik 35 mln. eurų projektų įgyvendinimui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija skiria beveik 35 mln. eurų finansavimą 35 projektams, numatomiems įgyvendinti Vidurio ir vakarų Lietuvos regione, pagal priemones „Inopažanga“ ir „Inobranda“. ...
-
M. Skuodis ragina kelių projektų finansavimui pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystę
Siekiant užtikrinti valstybinės reikšmės kelių infrastruktūros projektų įgyvendinimą, susisiekimo ministras Marius Skuodis ragina pasitelkti viešojo ir privataus sektorių partnerystės (VPSP) modelį. ...
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai7
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės8
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES2
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...