- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Parlamento (EP) siūlomos priemonės kovojant su tarša nėra pakankamai efektyvios, Eltai sakė Pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė Raminta Radavičienė.
Anot jos, logiškiau būti dirbti su visuomene ir gerinti atliekų surinkimo paslaugą, o ne išsyk drausti plastikinius gaminius ir taikyti kitus apribojimus.
Anot jos, ES direktyvoje, kurioje kalbama apie plastikinių daiktų (vienkartinių indų, ausų krapštukų, balionų laikiklių ir pan.) uždraudimą yra daug neaiškių formuluočių, nėra atlikti tikslūs vertinimai.
„Pačioje direktyvoje yra skelbiama, kad alternatyvūs gaminiai ar pakuotė negali pabloginti esamos situacijos ekologijai, turėti didesnį neigiamą poveikį klimato kaitai. Pasiūlymų tekste yra daug neaiškių formuluočių, ne visais atvejais atliktas siūlomų pakeitimų ekonominis ir socialinis vertinimas“, - atsakyme Eltai nurodė R. Radavičienė.
Jos teigimu, direktyvoje siūloma putų polistireno maisto pakuotes keisti pakuotėmis iš popieriaus, tačiau pastarųjų gamybos procese išskiriama daug anglies dioksido (CO2), o jų sąnaudos yra apie 10 kartų didesnės nei tada, kai pakuotė yra iš putų polistireno.
„Vadinamoji alternatyva (pakuotė iš popieriaus) yra padengta plastikine plėvele ir tokia pakuotė yra neperdirbama ir nesuyranti, o putų polistirenas yra lengvai perdirbamas plastikas, toliau sėkmingai naudojamas statybos pramonėje namų apšiltinimui. Be to, šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes“, - pažymi R. Radavičienė.
Šiuo metu tokia popierinė pakuotė yra 6 kartus brangesnė už putų polistireno pakuotes.
Anot jos, numatomi draudimo įsigaliojimo terminai yra per trumpi, kad tos alternatyvos būtų išrastos ir pritaikytos, o draudimo tiekti gaminių į rinką nauda kovojant su jūrų tarša esą yra abejotina.
R. Radavičienė taip pat atkreipia dėmesį, kad pakete numatytas siūlymas aplinkos valymo išlaidas priskirti gamintojo atsakomybei. Anot jos, tai - nelogiška, neproporcinga ir nesuderinama su „teršėjas moka“ principu.
„Akivaizdu, kad vien dėl to, kad šios išlaidos bus priskirtos gamintojo atsakomybei, tarša atliekomis nesumažės, nes teršia šiuo atveju ne gamintojai. Priešingai, manytina, kad toks reikalavimas nedrausmins teršėjų atliekomis atsikratyti civilizuotai ir atsakingai, nes jie žinos, kad atsakingas kitas.
Gamintojai negali būti atsakingi už tai, ko jie nekontroliuoja ir negali kontroliuoti. Nesuvokiamas ir tokio reikalavimo realizavimas praktikoje - kas organizuos valymą, kokia kaina ir pan., kaip gamintojai gali valdyti ir planuoti tokias išlaidas? Aplinkos taršos problema vienareikšmiškai turi būti sprendžiama kitais būdais - užtikrinant atliekų surinkimo priemones, šviečiant visuomenę ir panašiai“, - akcentuoja Pramonininkų konfederacijos atstovė.
Ji taip pat neatmetė, kad įsigaliojus draudimui bus tokių gamintojų, kurių gaminamai produkcijai šiuo metu alternatyvos nėra, todėl su savo turimais įrenginiais jie negalės gaminti nieko kito.
ELTA primena, kad EP spalio pabaigoje pritarė, kad vienkartiniai plastikiniai daiktai, tokie kaip stalo įrankiai, lėkštės, gėrimų šiaudeliai ir pakeliai, ausų krapštukai ar balionų lazdelės, Europos Sąjungoje turėtų būti uždrausti nuo 2021-ųjų.
Šie vienkartiniai plastikiniai daiktai būtų draudžiami, kadangi jiems esama lengvai prieinamų alternatyvų. Šie daiktai sudaro iki 70 proc. jūrose ir vandenynuose randamų šiukšlių.
Siūloma įpareigoti valstybes iki 2025-ųjų ketvirtadaliu sumažinti plastikinių daiktų, neturinčių lengvai prieinamų alternatyvų, naudojimą, taip pat skatinti jų perdirbimą arba pakartotinį naudojimą. Tarp jų patenka vienkartinės mėsainių dėžutės, sumuštinių pakuotės, taip pat vaisių, daržovių, desertų ar ledų pakuotės.
Anksčiau Eltai aplinkos ministras Kęstutis Navickas sakė, kad įgyvendinti šį sprendimą reikėtų atrandant aplinkai palankius pakaitalus, o ne ieškant tarpinių sprendimų.
„Mes sakome, kad pirmas dėmesys turi būti vartojimo mažinimas - tai pakaitalų, aplinkai palankių, keitimas, neieškoti tarpinių, kombinuotų sprendimų. Kombinuotos pakuotės ir produktai yra tas segmentas, kuris nėra perdirbamas, ir jo sutvarkymas yra deginimas arba deponavimas sąvartynuose. Tai yra pati blogiausia alternatyva ir mes to nepalaikome“, - Eltai sakė K. Navickas.
Anksčiau prekybos tinklas „Lidl“ pranešė, kad iki 2019 metų pabaigos asortimente visiškai neliks vienkartinių plastiko gaminių. Tuo metu „Rimi“ pranešė šių prekių visiškai atsisakysianti nuo 2020 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų1
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies1
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai9
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...
-
Vyriausybė pritarė siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio kainą susieti su MMA6
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos ir Lietuvos banko (LB) siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus. ...
-
Liberalai „laisviečius“ kaltina įžūlumu, tarsis dėl savo siūlymo gynybos finansavimui6
Vienas valdančiųjų liberalų lyderių Eugenijus Gentvilas trečiadienį įžūliu pavadino koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlymą dėl būdų padidinti gynybos finansavimą, bandys formuluoti savo iniciatyvą. ...
-
Pieno supirkimo kaina Lietuvoje per metus augo dešimtadaliu2
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina kovą siekė 42,31 cento už kilogramą ir buvo 10,8 proc. didesnė nei pernai tuo pat metu. Lyginant su vasariu, supirkimo kaina kilo 0,3 proc. ...
-
Lietuvos bankas: Lietuvos auksas pernai pabrango 9 proc.3
Lietuvos aukso atsargų rinkos vertė, nepaisant susilpnėjusio JAV dolerio euro atžvilgiu, pernai išaugo 9 proc. iki 355 mln. eurų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. ...
-
„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio6
Laisvės partija trečiadienį paskelbė, kad surinkti reikiamas papildomas lėšas krašto apsaugai siūlo perskirstant savivaldybėms šiuo metu tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, didinant akcizus ir vienu procentiniu pun...