R. Dargis: kas sakė, kad lietuviai negali būti lyderiais? (interviu)

Šiandien portale kauno.diena.lt svečiavosi Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis. Verslas ir demografija. Kauno regiono verslo perspektyvos. Bendruomeniškumo įtaka verslo sėkmei. Apie tai ir ne tik kalbėjo portalo svečias. Jis atsakė į mūsų skaitytojų klausimus. Visą pokalbį skaitykite čia.

- Esate sakęs, kad Lietuvai praverstų net ir 50 tūkst. pabėgėlių. Jūs rimtai ar juokaujate? Kur, jūsų nuomone, jie būtų įdarbinti ir kaip galėtų pasitarnauti Lietuvai? O gal dauguma jų taptų valstybės išlaikytiniais?

- Kalbėjau visai rimtai, tiesa, nesakiau, kad juos turime atsivežti per vienerius metus. Lietuva mažėja, mums nesiseka suvaldyti gyventojų skaičiaus mažėjimo. Žmonių Lietuvoje kasmet mažėja po 24 tūkst. per metus. Taigi, 50 tūkst. potencialių atvykėlių per kokius 7 metus to balanso labai nepakeistų. Be abejonės, reiktų labai kvalifikuotai atsirinkti, ką mes norėtume priimti į mūsų šalį. Kitas dalykas, pabėgėlius reikėtų išskaidyti po šalies regionus, taip suteikiant didesnę galimybę įsidarbinti. Nemanau, kad valstybė turėtų kurti kur kas didesnę paskatų pabėgėliams sistemą. Nepamirškime, kad Lietuva kasmet iš ES fondų gauna apie 2 milijardus eurų savo konkurencingumui auginti.

- Šiuo metu minimali alga Lietuvoje siekia 325 eurus. Ar, jūsų, kaip verslininko, nuomone, tai adekvatus atlygis atsižvelgiant į pragyvenimo kainą mūsų šalyje?

- Niekada nevertinu atlyginimo atskirai nuo atliekamo darbo. Kvalifikuoti darbuotojai Lietuvoje uždirba tikrai daugiau nei minimalų atlyginimą. Tarkime, pramonės įmonėse už "minimumą" dirba labai mažai darbuotojų. Šis klausimas labiau aktualus regioninėms smulkioms paslaugų įmonėms, kurių galimybes apsprendžia vartojimo lygis.

- Neseniai paskelbta, kad per dešimtmetį Lietuva paseno labiausiai ES. Kaip, jūsų požiūriu, demografiniai pokyčiai (emigracija, mažėjantis gimstamumas) mūsų šalyje ateityje pakeis verslą?

- Pokyčiai jau keičia verslą. Įmonės bus priverstos sparčiau keistis, ypač technologiškai. Kils spaudimas didinti atlyginimus, kas mūsų šalyje jau ir vyksta. Įmonės turės darbo vietas labiau pritaikyti vyresnio amžiaus žmonėms, nes visuomenė sens, sens ir darbingo amžiaus populiacija.

- Kokias matote Kauno regiono verslo perspektyvas?

- Perspektyvos yra geros. Kaunas yra geografiškai geroje vietoje, regione stipriai išvystyta infrastruktūra. Diversifikuota verslo galimybių sistema, tiek paslaugų, tiek produktų. Tiesa, miesto ir regiono administracijai reiktų kryptingai dirbti su "Investuok Lietuvoje", kad būtų pritrauktos stambesnės gamybinės investicijos. Jos įtrauktų daugiau įmonių į pridėtinės vertės grandinės kūrimą. Be to, Kaune yra stipri akademinė infrastruktūra, mokslo slėniai. Tai - didelis privalumas.

- Perskaičiau, kad šiemet Kauno apskrityje išduota gerokai daugiau verslo liudijimų, o populiariausi buvo skirti statybos darbams, grožio salonų veiklai, prekybai ne maisto produktais. Ką, jūsų manymu, tai liudija?

- Tai rodo, jog stipriai auga paslaugų segmentas. Nenuostabu, juk Kaunas nuo seno buvo verslus miestas. Verslo liudijimų skaičiaus augimas liudija vartojimo augimą, drauge ir visos ekonomikos augimą. Tai - geros tendencijos.

- Kas, jūsų nuomone, labiausiai lemia verslo sėkmę? Kokio verslo dabar imtumėtės jūs pats?

- Pirmiausia sėkmę lemia gera idėja, kuri gali kurti pridėtinę vertę jos autoriui ir aplinkiniams žmonėms. Visada įmanoma sukurti ką nors naujo, ko dar nesukūrė kiti. Ir realizuoti savo kūrybinius gebėjimus bei uždirbti pačiam. Esu įsitikinęs, kad kokybiškai atliekama paslauga visada ras savo vartotoją. Aš dirbu statybų srityje, bet perspektyvių sričių matau ir daugiau. Dabar dideles galimybes siūlo informacinių technologijų sritis. Tarkime, "Uber" technologija kilo iš idėjos važiuojant pačiam pervežti ir kitus žmones. Ši paprasta mintis pasauliniu mastu išaugo iki 50 milijardų JAV dolerių vertės verslo. Štai ką reiškia gera idėja! Arba kitas pavyzdys - lietuviai Vilniuje sukūrė vieningą sistemą, per kurią galima matyti visus tos dienos renginius ir įsigyti į juos bilietus. Šį verslą jie išplėtojo Londone bei Niujorke. Nenuostabu, kad projekto vertė jau peržengė 100 mln. dolerių ribą.

- Ar negalvojate eiti į politiką?

- Negalvoju.

- Kaip jūs vadovaujama Pramonininkų konfederacija dalyvauja Darbo kodekso pataisų rengime ir svarstyme? Kokia jūsų pozicija dėl naujo socialinio modelio?

- Darbo kodeksą (DK) parengė mokslininkų grupė, o mes dalyvaujame svarstyme bei diskusijose. Naujasis DK turi atitikti modernios, pasikeitusios rinkos sąlygas. Tuo tarpu dabartinis DK Pasaulio ekonomikos forumo vertinimu užima vos 125 iš 144 valstybių! Manau, kad iš esmės ne geri ar blogi įstatymai, o darbuotojų kvalifikacija, profesionalumas, kūrybingumas padeda pamatus jų profesinei sėkmei ir gyvenimo gerovei.

- Taikliai pastebėjote tai, kad reformas reikia pradėti nuo švietimo sistemos permainų. Ar turite konkretų planą ir ar esate pateikę pasiūlymų Vyriausybei? Gal trumpai papasakotumėte apie profesinio orientavimo sritį?

- Tai Vyriausybės klausimas. Nors, žinoma, mes siūlymus teikiame. Pramonininkų konfederacija iškėlė idėją politinėms partijoms pasirašyti ilgalaikį nacionalinį susitarimą dėl švietimo sistemos strategijos gairių. Vienas svarbiausių jų dėmenų būtų esminis mokyklos pertvarkymas ir šiuolaikinių mokytojų ruošimas. Toks, kad pedagogas būtų motyvuotas, turintis geras socialines garantijas, solidų atlyginimą. Mūsų siekis, kad mokytojas dirbtų moderniai ir kryptingai bei ugdytų mokinius, gebančius veikti ir kurti šiuolaikiniame, greitai besikeičiančiame pasaulyje.

- Kaip pasiekti, kad Kaune universitetus baigę jauni žmonės neišvažiuotų į Vilnių ar Londoną?

- Akivaizdu, kad pirmiausia būtina pritraukti užsienio investicijas, kurios padidintų galimybes įsidarbinti Kauno regione. Kaunui reikia spręsti ir biurų patalpų problemą, kompetentingų IT specialistų klausimą.

- Ką reikia daryti, kad Kauno regione įsikurtų daugiau užsienio kapitalo įmonių?

- Regiono ateičiai ypatingai svarbus miesto administracijos, verslo bendruomenės bei švietimo-akademinės bendruomenės bendras vizijos turėjimas ir bendras darbas tą viziją įgyvendinant.

- Ar Lietuvos verslas yra pasiruošęs įdarbinti savus darbuotojus ir atvyksiančius iš užsienio pabėgėlius? Juk mažai tikėtina, kad svečiai dirbs pagalbiniais, greičiau jie taps verslininkais - tarpininkais, kokie buvo žydai tarpukario Lietuvoje. Ką daryti, kad mes netaptume jų verslo tarnais: šlavėjais, krovėjais ir vežėjais?

- Visur pasaulyje laimi kūrybingiausi, darbščiausi, labiausiai išsilavinę žmonės. Kur parašyta, kad mes, lietuviai, negalime tokiais būti?! Kurti darbo vietas patys sau ir kitiems. Ateityje didėjant globalizacijai aštrės ir pasaulinė konkurencija dėl technologinių, informacinių komunikacijos pokyčių, tad turėsime gerokai pasitempti. Pirmiausia privalome peržiūrėti švietimo sistemą, kuri rengia mūsų jaunimą. Ypač turėsime išmokyti savo vaikus kūrybingai pritaikyti gaunamas žinias.

Pabaigai visiems kauniečiams norėčiau palinkėti gražių šv. Kalėdų ir sėkmingų 2016-ųjų metų.