Policija dar kartą įspėja saugotis telefoninių sukčių

Policijos teigimu, pastaruoju metu vėl padaugėjo gyventojams skambinančių telefoninių sukčių. Jie prisistato FNTT tyrėjais ir nurodo atvykti į apklausą dėl esą per šių gyventojų banko sąskaitas plaunamų pinigų.

Jei žmogus dėl laiko stokos ar sveikatos prisipažįsta negalintis tai padaryti, jam duodamas neva banko juristo telefono numeris, kuriuo paskambinę žmonės sumaniai įtikinami, kad kalbasi su banko darbuotoju. Sukčius, apsimestinai rūpindamasis, kad skambintojo sąskaitos neareštuotų, iš žmonių sužino jų elektroninės bankininkystės kodus. Juos gavus, ne tik ištuštinama sąskaita, bet ir sąskaitos savininko vardu paimami greitieji kreditai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba ir policija jau ne sykį įspėjo, kad žmonės nepasitikėtų melagingais skambučiais ir neatskleistų savo asmens bei banko sąskaitos duomenų asmenims, prašantiems jų Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vardu ar bet kokiu kitu pretekstu. FNTT tyrėjai, prokuratūros, policijos (sukčiai dažnai prisistato ir ekonominės ar kelių policijos pareigūnais, tyrėjais), kiti teisėsaugos sistemos pareigūnai neskambina gyventojams ir niekada neprašo telefonu padiktuoti elektroninės bankininkystės kodų.

Pažymėtina, kad sukčiai būna gerai pasirengę, bendrauja įtaigiai, išmano psichologiją. Jie stengiasi kuo ilgiau tęsti pokalbį – šitaip įgyjamas didesnis pasitikėjimas. Kai kurie naudojasi iš anksto paruoštais klausimynais: išgirdę aukos atsakymą, žiūri įklausimų sąrašą, ko toliau klausti ar ką sakyti. Kad nekiltų dvejonių, pareigūnais prisistatantys nusikaltėliai neskuba klausti slaptos informacijos. Tai jie padaro trečio ar ketvirto pokalbio metu, kai auka jau būna užkibusi ant kabliuko ir pasitiki skambinančiuoju. Kai kurie žmonės savo kodus jiems atskleidžia patirdami spaudimą: sukčiai, apsimetę pareigūnais, siūlo jiems išvengti galimo teisminio persekiojimo, jeigu atsilygins į nurodytą sumą pervesdami nemenką sumą.

Dažniau nei kiti nuo sukčių nukenčia senyvo amžiaus žmonės – garbaus amžiaus tėvus ar gimines turinčių gyventojų policija prašo pasikalbėti su senoliais ir paaiškinti jiems apie telefoninių sukčių spendžiamų pinklių pavojus ir kaip elgtis paskambinus sukčiautojui. Sulaukus panašaus pobūdžio skambučių, jokiu būdu negalima suteikti prašomos informacijos, o apie skambutį reikia nedelsiant pranešti policijai.

Vienas paskutinių sukčiavimo atvejų Vilniuje nustatytas gegužės 2 d., kai į butą M.Marcinkevičiaus gatvėje paskambinę nepažįstamieji, prisistatę FNTT ir Lietuvos banko darbuotojais, iš 1951 m. gimusios moters išviliojo sąskaitos internetinės prieigos kodus ir iš sąskaitos paėmė 4 tūkst. litų.


Šiame straipsnyje: sukčiaipinigaisukčiavimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

na va

na va portretas
kai man paskambino apie tustinamas saskaitas,tai jau nelabai itikinanciai kalbejo,is karto supratau,kad tai sukciai,jei is saskaitos dings pinigai,tai pirmiausia suzinosiu as,o ne policija,taip,kad nereikia aklai visais tiketi,o jeigu jau jaunus zmones apgauna,tai taip ir reikia,tegul truputi galvoja su galva,o ne su su.....

APUOKAS

APUOKAS portretas
REIKIA ZINOTI TIK VIENA DALYKA.NIEKADA TELEFONU NESAKYTI NIEKO APIE SAVE IR SAVO SEMA.

išeitis

išeitis portretas
yra. Visas gyventojų sąskaitas turi įdėmiai sekti bankai. Jei tik kas nors nutarė pasiimti didelę dalį, ar visus pinigus, jei koks senolis atropoja į banką pasiimti pinigų, būtina jį išklausinėti ir patikinti, kad gali būti apgautas. Geriausiai būtų, kad sąskaitos būtų tvarkomos, patvirtinus tapatybę pirštų atspaudais. Nežiau, ar tai įmanoma, taigi sukčiai žinos visus kodus, bet be pirštų atspaudų nebus jokios naudos.
VISI KOMENTARAI 5
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių