Po studijų universitete – prancūziškų viščiukų ūkis

Daugelis jaunų žmonių iš mažesnių miestų ir miestelių stengiasi kuo greičiau išvažiuoti į didesnius miestus, dairosi į užsienio šalis, tačiau yra ir entuziastų, Lietuvos kaime matančių neblogas perspektyvas. Vienas tokių – Drąsius Palionis. 24-erių metų vaikinas prieš metus baigęs ekologijos studijas Aleksandro Stulginskio universitete, grįžo į gimtąjį Kapčiamiestį (Lazdijų raj.) ir pradėjo auginti prancūziškus ruduosius mėsinius viščiukus. Šiuo metu jo ūkyje – 6,5 tūkst. naminių paukščiukų.

Sultingesnė ir vertingesnė mėsa nei broilerių

D.Palionis dar studijuodamas nutarė, kad po mokslų grįš į kaimą ir pabandys kurti savo ūkį. Tiesa, kuo konkrečiai užsiims, būsimas ūkininkas nebuvo apsisprendęs. Auginti prancūziškus ruduosius viščiukus jam pasiūlė kaimynystėje ūkininkaujanti Rūta Cimakauskienė. Moteris D.Palioniui ne tik suteikė daug žinių apie šiuos naminius paukščius, bet ir pasiūlė jungtis į žemės ūkio kooperatyvą „Nemuno slėnio tradicijos“. Dabar šiame kooperatyve – trys ūkiai. „Suvienijus jėgas, kur kas lengviau realizuoti produkciją. Galime užsakovui pasiūlyti didesnį kiekį viščiukų nei dirbdami po vieną. Pirkėjai taip pat patenkinti, nes užtikriname nenutrūkstamą produkcijos tiekimą“, - kooperatyvo privalumus vardija vaikinas.

Nors daugelis Lietuvos ūkininkų vis dar bijo jungtis, tačiau, pasak  D.Palionio, būtent toks bendradarbiavimas lazdijiškiams atvėrė kelią į didžiuosius Lietuvos prekybos centrus. Šiuo metu kooperatyvo „Nemuno slėnio tradicijos“ nariai tris kartus per savaitę prekybai paruošia po 700 rudųjų viščiukų.

„Ši vištiena, palyginti su Lietuvoje dažniausiai auginamų broilerių mėsa, yra gerokai sultingesnė ir maistingesnė. Joje – mažiau  lipidų ir riebalų, o raumenyse – vandens. Užtat yra daugiau naudingųjų medžiagų. Tai mėsa išsiskirianti dideliu proteinų kiekiu. Norint pasisotinti, jos pakanka dukart mažiau. Taigi, ypač tinkama žmonėms, kurie laikosi dietos“, - kodėl Lazdijų rajono ūkininkai nusprendė auginti prancūziškus ruduosius mėsinius viščiukus, atskleidžia D.Palionis.

Beje, pati vertingiausia šių viščiukų mėsa būna, kai jie užauga nuo 1,5 kg iki 2,5 kg. Tokį svorį jie pasiekia maždaug per tris mėnesius. Tai dar vienas rudųjų vištų skirtumas nuo įprastų Lietuvoje broilerių, kurie pramoniniuose paukštynuose auginami vos 38 dienas.

Kompiuterizuotas ūkis

D.Palionis perka vienadienius viščiukus, kurie perinami Lietuvoje iš kiaušinių, atkeliavusių iš Prancūzijos. Mat ši mėsinių paukščiukų veislė yra išvesta Prancūzijoje maždaug prieš 50 metų ir šioje šalyje itin populiari. Patiekalai pagaminti iš rudųjų mėsinių viščiukų mėsos Prancūzijoje prilyginami austrėms, pelėsiniam sūriui ar žąsų kepenėlių paštetui.

Vis dėlto, kad ūkininkai Lietuvos vartotojams galėtų pasiūlyti kokybiškos vištienos, neužtenka tik įsigyti išskirtinės veislės paukščiukų. Vaikino ūkyje viščiukai bėginėja erdviose paukštidėse ir kai nori išeina į lauką. Be to, yra lesinami natūraliais, iš grūdų ir kukurūzų pagamintais, pašarais.

Įdomu tai, kad D.Palionio ūkyje – ne tik išskirtinės veislės naminiai paukščiai, bet ir moderni technika, kompiuterizuotos vištidės. Robotas viščiukams paduoda pašarus, vandenį, reguliuoja patalpų temperatūrą ir kai reikia jas išvėdina. Po trijų mėnesių, kai viščiukai išvežami į skerdyklą, traktoriukas išplauna vištides ir jas išdezinfekuoja.

Jaunasis ūkininkas sako, kad kompiuterizavus vištides, kur kas lengviau dirbti, todėl ūkyje jis tvarkosi vienas. „Pradžia nebuvo lengva, nes reikėjo nemažų investicijų, tačiau daug padėjo tėtis. Prieš įrenginėdamas patalpas buvau visai žalias, nežinojau nuo ko pradėti. Tad dažnai kreipdavausi į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistus, kurie patarė, kaip įsirengti vištidę. Nemažai naudingų patarimų išgirdau ir apie viščiukų auginimą“, - pasakoja D.Palionis.

Rudųjų vištų augintojas sako, kad nors ūkį įkūrė tik prieš metus, tačiau jau planuoja plėtrą, nes nenusivylė nei gyvenimu kaime, nei šiuo verslu.