- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Komisijos (EK) nurodymas JAV technologijų milžinei „Apple“ sumokėti rekordinę 13 mlrd. eurų sumą nesumokėtų mokesčių Airijai gali turėti netiesioginių pasekmių ir Lietuvai, siekiančiai pritraukti kuo daugiau investuotojų.
Viena vertus, Briuselio sprendimas gali pažaboti užsienio investuotojams palankias mokesčių sistemas turinčias valstybes ir galbūt nukreips investuotojų žvilgsnį į kitas Europos Sąjungos (ES) šalis, tarp jų ir Lietuvą.
Vis dėlto proveržio tikėtis sudėtinga, nes Lietuvos mokesčių inspekcija gana konservatyviai interpretuoja susitarimus su investuotojais dėl mokestinių lengvatų ir griežtai laikosi įstatymų, nesuteikdama jokių privilegijų ar išimčių atskiroms įmonėms.
EK sprendimas išlygina konkurencines sąlygas
Užsienio investicijas skatinančios įstaigos „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius Mantas Katinas BNS teigė, kad Lietuvos mokestinė sistema nėra įvardijama kaip šalies pranašumas
„Remiantis Pasaulio konkurencingumo 2015–2016 metų indeksu, Lietuva pagal bendrą visų sumokamų mokesčių tarifą užima tik 91 vietą, o pagal mokestinės aplinkos poveikį investicinėms paskatoms – 83 vietą iš 140 šalių. Todėl vertinant EK skirtos baudos „Apple“ padarinius Lietuvai, konkuruojant su Airija, Liuksemburgu, Nyderlandais ir kitomis, galime teigti, kad šis sprendimas išlygina konkurencines sąlygas tarp visų Europos valstybių“, - BNS sakė M.Katinas.
Su tuo sutinka ir Investuotojų forumo Mokesčių grupės vadovas profesinių paslaugų bendrovės „Ernst&Young“ partneris Kęstutis Lisauskas.
„Gal net mums gerai, kad tokius nesąžiningus žaidėjus, kaip Airija ar kiti, Europos Komisija baudžia, nes galbūt mes pasirodysime patrauklesni toje šviesoje, kaip dar neužsitraukę Komisijos rūstybės, galbūt sulauksime tų investuotojų žvilgsnio, kurie iki šiol į mus nežiūrėdavo“, - BNS teigė K.Lisauskas.
Stabdo VMI konservatyvumas
Pasak K.Lisausko, garsiausias žinomas atvejis Lietuvoje, kai buvo suteikta valstybės pagalba ir sudarytos išskirtinės sąlygos, buvo, JAV bendrovei „Williams International“ įsigijus tuometinę „Mažeikių naftą“, tačiau po to jokių reikšmingų nuolaidų kitiems investuotojams nebuvo.
„Kito tokio dydžio atvejo, kai vienam investuotojui būtų padaryta tiek daug reveransų, teisės aktų pakeitimų, nėra buvę. „Barclays“, „Western Union“ ir kitiems paslaugų centrams buvo suteikta valstybės pagalba, bet ne per išskirtines mokesčių lengvatas, o leidžiamos valstybės pagalbos ribose suteikiant vienkartinę piniginę subsidiją“, - kalbėjo „Ernst&Young“ partneris.
Jo teigimu, galimybių sukurti lankstesnę sistemą ir mokesčių administratoriams lanksčiau traktuoti įstatymus yra, tačiau to daryti nenorima, o naujausias „Apple“ atvejis tuos nuogąstavimus tik dar labiau sustiprina.
„Yra tekę neoficialiai girdėti nuomonių iš Finansų ministerijos, kad mūsų žmonės labai bijo nors kiek drąsiau derėtis ir drąsesnius teisės aktus priimti. Manau, kad tas atsargumas neleis labai kažko naujo padaryti šioje vietoje. (...) Čia gal tas nacionalinis bruožas, gal 50 metų Rytų antspaudas ir bijojimas agresyviai ir laisvai elgtis. Aišku, ir pastarasis pavyzdys, kad yra baudžiama Airija, tikrai vers mūsų ministrus, Seimo narius labai atsargiai žiūrėti į teisės aktų projektus ar sutartis su investuotojais, kur būtų galima įžiūrėti kažkokią per didelę valstybės pagalbą, baiminantis sankcijų, neigiamų asmeninių politinių pasekmių“, - svarstė K.Lisauskas.
Jam pritaria ir advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė, Mokesčių ir muitų praktikos grupės vadovė Lietuvoje Saulė Dagilytė.
„Mūsų Valstybinė mokesčių inspekcija, sakyčiau, kartais per konservatyviai tuos dalykus interpretuoja, bet, matyt, dabar jie galvoja, kad tai yra gerai, nes Airija šiuo metu labai sunkioje padėtyje atsidūrė. Manau, kad tas VMI konservatyvumas išliks ir tam tikra prasme sutinku, kad mokesčių administratorius toks turi būti. Manau, kad „Apple“ atvejis tikrai nepalengvins potencialaus investuotojo derybų su valstybe“, - BNS sakė S.Dagilytė.
Ji teigė turėjusi atvejų, kai su potencialiais užsienio investuotojais buvo bandoma tartis su VMI mokestiniais klausimais, tačiau inspektoriai griežtai laikėsi tvarkos ir išimčių daryti nebuvo linkę.
„Teoriškai galimos situacijos, kai pasirašomi vadinami įpareigojantys susitarimai su Mokesčių inspekcija ir teoriškai galimos sankcijos, kai kompanija gauna įpareigojantį išaiškinimą, kuris panaudojamas gudrioje mokesčių struktūravimo schemoje. Teoriškai tai galėtų atsisukti prieš mus, bet čia tikimybė labiau teorinė, nes mūsų mokesčių politika ir mokesčių administratorius skrupulingai žiūri į tai, kas ir kodėl daroma, dėl to neišduoda lengva ranka tokių leidimų, kurie leistų išvengti mokesčių“, - kalbėjo „Sorainen“ partnerė.
Teorinių galimybių derėtis yra - D.Bradauskas
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininkas Dainoras Bradauskas teigia, kad Lietuva šiuo metu neturi jokių susitarimų su dideliu užsienio investuotoju dėl skirtingų tarifų, tačiau pažymi, jog tokiam atsiradus, su juo būtų galima derėtis.
„Į Lietuvą kol kas nėra atėjęs toks investuotojas, kuris tikrai būtų labai daug reiškiantis Lietuvos ekonomikai ir dėl to valstybė tikrai būtų suinteresuota derėtis, galbūt taikyti lengvatas ar išimtis. Aš manau, kad jeigu būtų kažkoks labai stambus investuotojas, kuris pakeistų Lietuvos mokestinę pajamų struktūrą, žinoma, būtų galima sėsti prie derybų stalo, tačiau turėtų būti išlaikyti lygios konkurencijos ir teisingumo principai. Tačiau kol kas nelabai įsivaizduoju kam galėtų tai būti padaryta, į Lietuvos rinką ateinančių tokių žaidėjų kol kas nematyti“, - BNS sakė D.Bradauskas.
VMI vadovas teigė, kad inspekcija jau kreipėsi į EK, prašydama atsiųsti audito išvadas dėl „Apple“.
„Išstudijuosime išvadą, kad ateityje ir pas mus nepasikartotų analogiškų dalykų. Tai yra pakankamai nauja ir galbūt pamatysime kažkokias rizikas, kad gali taip atsitikti Lietuvoje ar galbūt yra įstatymų spragos“, - kalbėjo D.Bradauskas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“3
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?1
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą6
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...