- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiemet turizmo sektoriuje fiksuojamas rekordinis susidomėjimas Bulgarija. Nors vasaros sezonas dar tik prasideda, kelialapiai į populiariausius Auksinių kopų ir Saulėto kranto kurortus tirpte tirpsta.
Vis dėlto sulig išaugusiu Bulgarijos krypties populiarumu pastebima ir kainų didėjimo tendencija. „Poilsis brangsta drauge su augančia paklausa, kurią lėmė per pastaruosius kelerius metus itin pagerėjusi poilsio kokybė ir padidėję poilsiautojų srautai, – sakė Tarptautinio kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ Ryšių su visuomene ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Populiarėja sparčiau nei Turkija
Šią vasarą norinčiųjų ilsėtis Bulgarijoje skaičius viršijo išankstinius kelionių organizatoriaus planus. „2016-iesiems Bulgarijos programa buvo padidinta 40 proc., tačiau to nepakako – balandį jau buvome pardavę per 50 proc. visų iš anksto suformuotų kelionių Bulgarijos kryptimi, todėl turėjome pridėti papildomų skrydžių“, – pasakojo kelionių organizatoriaus atstovė.
Bulgarija populiarėja greičiau nei, pvz., Turkija. „Jei šiemet kelionių pardavimai Bulgarijos kryptimi yra 40 proc. didesni nei pernai, tai, pvz., augimas Turkijos kryptimi šiemet sudaro 15 proc. , – sakė tarptautinio kelionių organizatoriaus atstovė. – Nors kelionės į Bulgariją organizuojamos dar tik penktus metus, o kelionės į Turkiją – apie 15 metų“.
Skraidinama į du oro uostus
Šiuo metu poilsiautojai iš Lietuvos užsakomaisiais skrydžiais skraidinami į du Bulgarijos oro uostus – Burgasą ir Varną.
„Poilsines keliones Bulgarijoje mūsų poilsiautojams siūlome nuo 2012-ųjų. Ir jei prieš ketverius metus per savaitę užpildydavome 2 lėktuvus, tai dabar skrendama kasdien, – kalbėjo I. Aukštuolytė. – Lyginant Bulgariją su Turkija, Bulgarijoje mūsų poilsiautojus priima 2 oro uostai, o Turkijoje – 3. Turkija Bulgariją lenkia vos vienu oro uostu“.
Fenomeno neįžvelgia
Bulgarijos krypties populiarėjimas kelionių organizatorius džiugina, tačiau fenomeno jie neįžvelgia: paklausa nestebina, šalis tikisi didinti pajamas iš turizmo, tad nuolat investuojama į tam reikalingą infrastruktūrą.
Sektinu pavyzdžiu pasirinkus poilsiautojų meka vadinamos Turkijos turizmo verslo modelį, Bulgarijos kurortuose aktyviai vystoma poilsio viešbučiuose „All Inclusive“ sistema, kuri leidžia ilsėtis be rūpesčių.
„Per pastaruosius kelerius metus pastatyta arba pradėta statyti daug naujų viešbučių, taip pat poilsio reputaciją gerina pasaulyje žinomų viešbučių tinklų, pvz., „Sol Hotels“, „Melia Hotels“, „Riu Hotels“, „Barceló Hotels“, „Iberostar Hotels“ ir kitų kūrimasis Bulgarijoje. Stiprėjant konkurencijai, sparčiai renovuojami ir anksčiau statyti viešbučiai, puoselėjamos juos supančios teritorijos, gerinami aptarnavimo, paslaugų sektoriai“, – pokyčius vardijo I. Aukštuolytė.
Bulgarija populiarėja ir dėl poilsiautojų, ieškančių alternatyvos Turkijai. „Poilsiautojų srautai auga, tad akivaizdu, kad Bulgarijos paklausa šį sezoną yra didžiulė, – sakė I. Aukštuolytė. – Natūralu, kad visa tai matydami verslininkai didina ir viešbučių kainas“.
Brangsta viešbučiai
Šiųmetis Bulgarijos turizmo paslaugų kainų augimas ryškėja lyginant su praėjusiais metais.
Pavyzdžiui, šią vasarą vidutinė kelionės paketo kaina – apie 500 Eur. Tuo tarpu pernai kelionę buvo galima įsigyti už 300–350 Eur. Nors šiemet lėktuvų kuras pigo, bet pabrango viešbučiai. „Tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ sutelkia didelius poilsiautojų srautus Bulgarijos viešbučiuose ir turi apgyvendinimo kvotas, todėl didesnio viešbučių brangimo pavyksta išvengti. Kita vertus, dėl didelių poilsiautojų srautų viešbučiuose tiesiog ima trūkti vietų,“ – sakė I. Aukštuolytė.
Kaip teigia kelionių organizatoriaus atstovė, rinkoje visuomet yra ir itin mažų kainų, tačiau dažniausiai tai tėra likučių išpardavimas, kuomet jau būna mažas kelionės datos, viešbučių pasirinkimas.
Beje, kainos pačioje Bulgarijoje išlieka stabilios ir nedidėja, todėl euro viražų stebinamiems poilsiautojams iš Lietuvos išeiti iš už viešbučio teritorijos nebus pernelyg brangu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...