Pirmininkavimo ES proga - mažiau duobių gatvėse

Kasmet baigiantis žiemai miestuose vairuotojai priversti būti atidesni. Po žiemos gatvėse randasi vis daugiau duobių, kurių komunalinės tarnybos neskuba remontuoti. Šįmet itin duobėtos gatvės Kaune ir Panevėžyje, geresnė padėtis Klaipėdoje ir Vilniuje. Čia miesto centro gatvių duobes planuojama užlopyti iki pirmininkavimo Europos Sąjungai pradžios.

Į duobes „pasodino“ gėlių

Kauno gyventojai, matydami valdžios pasyvumą, iniciavo jau net keletą pilietinių akcijų, kuriomis stengėsi atkreipti valdžios dėmesį į duobių gausą gatvėse. Miestiečiai savo nepasitenkinimą išreiškė duobėse „pasodindami“ pavasarinių gėlių vazonų.

LRT radijo bendradarbė Kaune Agnė Kairiūnaitė sako, kad duobių gatvėse būna kiekvieną pavasarį, tačiau šįmet esą žmonių reakcija tikrai aštresnė nei ankstesniais metais. Anot jos, galima tik svarstyti, kodėl kauniečiai šį pavasarį į duobes reaguoja taip emocingai – dėl to, kad nebeturi kantrybės, ar todėl, kad duobių gatvėse iš tiesų daugiau.

„Aš pati, kaip vairuojanti automobilį, pastebiu, kad gatvių būklė tikrai prastesnė nei anksčiau“, – sako A. Kairiūnaitė, pridurdama, kad pagrindinėse gatvėse padėtis nėra labai bloga. Tačiau, anot pašnekovės, išsukus į atokesnes gatveles „tenka susidurti su žiauria, duobėta Kauno realybe“.

Įkurs specialų centrą

Tikimasi, kad greitu metu padėtis Kaune pasikeis. Artimiausiame savivaldybės tarybos posėdyje bus siūloma avarinių duobių tvarkymą perduoti savivaldybės įmonei „Kauno švara“. Iki šiol šiuos darbus atlikdavo konkursus laimėję skirtingi rangovai.

Kaip teigia miesto tvarkymo skyriaus vedėjas, žinodami, jog dirba vos kelis mėnesius, šie rangovai nebuvo suinteresuoti kokybe. „Tikimasi, kad atidavus tuos darbus į vienas rankas, bus vykdomi kokybiškesni darbai“, – teigia A. Kairiūnaitė.

Dar viena iniciatyva, kurios imamasi Kaune, – kurti visą parą dirbantį pranešimų priėmimo centrą, kad gyventojai arba savivaldybių atstovai galėtų operatyviai informuoti apie gatvėse atsivėrusias duobes.

„Miesto tvarkymo savivaldybės vadovas pasakojo, kad budėtų ir naktinė brigada, kuri, gavusi žinią, operatyviai vyktų šalinti nelaimės, – sako A. Kairiūnaitė. – Žinoma, šis centras būtų skirtas ne tik pranešti apie duobes, bet taip pat ir įtrūkusius vamzdžius ar kitokias buitines problemas.“

Gali važiuoti tik 20 km/val. greičiu

Anot LRT radijo bendradarbės Panevėžyje Irenos Dervinienės, šio miesto gatvėse kosmetiniai kelių tvarkymo darbai negali prasidėti dėl užtrukusios žiemos. Pašnekovė tikina, kad šis, kasmetinis kosmetinis remontas nėra labai efektyvus – duobės dengiamos šaltu asfaltu ir po keleto mėnesių jau būna ištrupėję.

„Šis pavasaris galbūt atvėrė akis ir savivaldybei, ir visiems kitiems. Gatvės tikrai baisios ir, [...] įvažiuojant į Panevėžį, tik prasidėjus Panevėžio miestui, Janonio, Tinklų, Ramygalos, Vytauto, Daukanto ir kitose gatvėse kai kuriose vietose apskritai neįmanoma važiuoti didesniu nei 20 km/val. greičiu“, – tvirtina I. Dervinienė. Žurnalistės kalbinti panevėžiečiai vairuotojai skundėsi, kad dėl duobių yra sugadinę padangas, buvo nutraukę duslintuvą – situacija esą yra tikrai bloga.

Tuo metu Panevėžio miesto valdžia sako, kad ir jiems dėl gatvių „skauda galvą“. „Jau pernai pradėjo ruošti investicinį projektą, kuris netrukus bus teikiamas tarybai [...]. Padaryti paskaičiavimai, [savivaldybė] ieško būdų, galbūt reikės iš kieno nors pasiskolinti pinigų“, – sako I. Dervinienė.

Jos kalbintos savivaldybės administracijos direktorės Kristinos Vareikienės duomenimis, šiai problemai spręsti reikėtų 4–5 mln. Tokią sumą investavus į miesto kelius, per 3–4 metus jie neva būtų tikrai gero stovio.

Padėtis Klaipėdoje nėra tragiška

LRT radijo bendradarbė Klaipėdoje Asta Kažukauskienė sako, jog, klaipėdiečių teigimu, duobės pavasarį miesto gatvėse dygsta kaip grybai po lietaus. „Tačiau turėčiau pasakyti, kad bent jau tose gatvėse, kuriose aš važinėju (tai nėra pagrindinės gatvės), mano akimis, situacija nėra tragiška“, – tvirtina A. Kažukauskienė.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės Ūkio departamento direktoriaus Liudviko Dūdos, jau pora žiemų avarinės duobės yra taisomos ir šaltuoju metų laiku – šalto asfalto būdu. Žiemos mėnesiais duobėms taisyti savivaldybė išleidžia maždaug po 35 tūkst. Lt. Per metus tam vidutiniškai Klaipėdoje skiriama apie 1,5 mln. Lt. Panašiai tiek planuojama skirti ir šiemet.

Tam tikruose ruožuose ruošiamasi tiesti ištisines asfalto dangas. Vienas iš tokių ruožų – Taikos prospekto atkarpa nuo Jūrininkų prospekto iki Kairių gatvės.

„Jeigu pavyktų sutaupyti pinigų ir duobėms išleisti mažiau nei numatyta, dar žadama tiesti ištisinę dangą  Šilutės plente nuo Statybininkų prospekto iki Debreceno gatvės“, – teigia A. Kažukauskienė.

Jos nuomone, gatvių, kurios turėtų būti rekonstruojamos iš esmės, Klaipėdoje yra daug, tačiau viskas esą atsiremia į pinigus.

Vilniaus gatvėms skiriama daugiau lėšų

Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento Statinių skyriaus vedėjas Arūnas Visockas teigia, kad Vilniaus miesto gatvių padėtis šįmet niekuo nesiskiria nuo praeitų metų.

„Ypač šiuo permainingu oru iš tikrųjų atsiranda duobių, bet jos likviduojamos, kai tik gaunama informacija. Iš tikrųjų padėtis kontroliuojama“, – tikina A. Visockas. Daugiausiai duobių Vilniuje, pasak specialisto, atsiveria tuose rajonuose, kur yra senos kelio dangos.

A. Visockas pripažįsta, kad pavienės duobės iš tiesų užlopomos laikinai – tik metams ar dvejiems. „O ten, kur dedami ištisiniai sluoksniai, tokių problemų nėra. Iš tiesų viskas atsiremia į finansavimą. Jeigu būtų dedamos ištisinės, tokių problemų nekiltų“, – įsitikinęs A. Visockas.

Šįmet Lietuvos pirmininkavimo ES proga keliams Vilniuje sutvarkyti skiriama daugiau lėšų nei įprastai. Daugiausiai dėmesio atiteks centrinei miesto daliai: bus tvarkomos duobės, šaligatviai, užliejama didesnė dalis ištisinio asfalto.

Bus tvarkoma gatvė, vedanti nuo Vilniaus oro uosto iki miesto centro, jau pradėti darbai Šventaragio gatvėje. Pasak A. Visockio, iki pirmininkavimo ES pradžios numatyta sutvarkyti visas Vilniaus centro gatvių duobes.


Šiame straipsnyje: duobės gatvėsevairuotojai

NAUJAUSI KOMENTARAI

tvarkykit

tvarkykit portretas
kauno gatves, nes neimanoma vazinet! ziauriau kauno gatvese negu mano sode zvyrkeliu vaziuojant!

valdas

valdas portretas
netikslinga kalbeti ar rasyti kad atsiranda duobes baigiantis ziemai, rasykit taip kaip yra ,kad tas duobes nesutvarko iki ziemos o po ziemos jos tampa jau grioviais.Didziausia atsakomybe turi prisiimti musu Kauno valdzia kuri nemato kaip i bala klojamas asfaltas ,nejaugi viskas taip gerai Kaune kad galima i viska nusispjauti ir isvaziuoti ramia sazine atostogauti pvz.i Graikija ar dar kur nors kitur.

Linas

Linas portretas
Kupčinskai, "ragas" tavo partijai Kaune per sekančius rinkimus. Nors visad balsuodavau už konservas, per sekančius rinkimus taip tikrai nebedarysiu ( už ką balsuosiu dar nežinau, bet tikrai ne už TS-LKD ). Didžiausi Kupčinsko "pasiekimai": - visiškai neremontuojamos ir tiesiog tragiškos būklės gatvės ( apie nugriautą Panemunės tiltą, kurį neaišku kada kas atstatys - patylim ); - 2-gubai didesnis nei Vilniuje, Žemės nuomos mokestis - turbūt todėl, kad gyvenam bent dvigubai geriau, nei sostinė. Ir Kaune gyventi galima ! Valio draugai !
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    112
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių