Lietuva už apyvartinius taršos leidimus pernai vietoj planuotų 500 mln. Lt gavo tik 80 mln. Lt. Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet pajamos iš šios prekybos dėl kritusių taršos vienetų kainų, gali sumažėti dar perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, kurios parduoda perteklinius taršos leidimus.
Dėl susitraukusios pramonės ir naujų technologijų Lietuva, skaičiuojant vienam gyventojui, šiltnamio dujų išmeta mažiau nei ES vidurkis. Didžiausi teršėjai – elektrinės, „Mažeikių naftos“ bendrovė, „Achema“, Akmenės cementas, transportas. Lietuva kasmet nemažą dalį taršos leidimų sutaupo ir juos parduoda kitoms – labiau teršiančioms šalims.
Pernai už taršos leidimus vietoj planuoto beveik 0,5 mlrd. Lt valstybė gavo tik 80 mln. Lt. Mat dėl netikslių duomenų apie šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą šalis daugiau nei pusmetį negalėjo parduoti apyvartinių taršos leidimų kitoms šalims. Taip pat rinkoje kelis kartus krito minėtų leidimų kaina.
Europos Komisija rengiasi pakelti kainas, ribodama jų prekybos aukcionus, ir taip paskatinti aplinką teršiančias įmones ir valstybes, užuot brangiau pirkus leidimus taršai, daugiau investuoti į švarias, modernias technologijas. Tačiau pasipriešinus Lenkijai, Prancūzijai, kitoms taršios pramonės šalims, Europos Parlamentas (EP) nepritarė tokiam siūlymui.
„Taršos leidimai pigūs ir dabar EP nepriėmus to dokumento, kaina už leidimą nukrito nuo 5 eurų iki 3 eurų, o ateityje ir iki 1,5 euro pigs. Tai reiškia, kad ši sistema nepasiteisina. Pramonė yra pajėgi pirkti daug leidimų pigiai ir nemažinti taršos“, – sako Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, šiemet valstybės pajamos dėl kritusių taršos vienetų kainų gali sumažėti perpus. Nuostolių patirs ir daugelis iš 100 mūsų įmonių, esančių šioje sistemoje, nes daugelis parduoda perteklinius taršos leidimus. O perkančiųjų beveik nėra.
„Lėšos už apyvartinius taršos leidimus eina į specialią Klimato kaitos programą, tai bijome, kad nesurinksim tiek pajamų, kiek planuota – buvo planuota 85 mln. Lt, bet jei taip kaina krenta, gal tik pusę surinksim“, – teigia Aplinkos ministerijos Klimato kaitos finansų ir projektų valdymo skyriaus vedėja Julija Kuklytė.
Šio fondo lėšos skiriamos, pavyzdžiui, ekologiškam transportui, iš jų buvo nupirkti nauji autobusai didiesiems miestams, taip pat biokuro gamybai, katilinėms ar pastatams atnaujinti. Tad negavus planuotų lėšų, pasak Aplinkos ministerijos specialistų, šiemet gali nepavykti finansuoti kai kurių visuomeninės paskirties ar gyvenamųjų namų renovacijos projektų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Jonavoje radus į sprogmenį panašų daiktą, laikinai stabdomas traukinių eismas
Jonavoje šalia geležinkelio tilto aptikus į sprogmenį panašų daiktą, stabdomas traukinių eismas, jie gali vėluoti valandą, pranešė Lietuvos geležinkeliai („LTG Link“). ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus3
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Lietuvos parlamentas metams pratęsė sankcijas rusams ir baltarusiams
Rusijai tęsiant karą Ukrainoje, Lietuvos Seimas metams pratęsė nacionalines sankcijas Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. Nors būta siūlymų baltarusiams nustatyti naujų ribojimų, parlamentarai jiems nepritarė. ...