- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Penkios didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės 2018 metų gruodį už natūralų pieną stambiesiems pieno ūkiams vidutiniškai mokėjo 359 eurus už toną, arba 1,3 proc. mažiau nei lapkritį.
Portalo milkprices.nl duomenimis, didžiosios JAV pieninės stambiesiems pieno tiekėjams 2018 metų lapkritį mokėjo vidutiniškai 322 eurus už toną, Naujosios Zelandijos – 292 eurus, Europos Sąjungos – 345 eurus. Per lapkritį pienas 4,8 proc. pabrango tik Naujojoje Zelandijoje. Pieno supirkimo kaina stambiesiems tiekėjams JAV sumažėjo 5,8 proc., Europoje pieno kaina susitraukė 0,5 proc.
Pasak pienininkų asociacijos „Pieno centras“ direktoriaus Egidijaus Simonio, Europoje pieno supirkimo kainai įtakos turėjo pieno produktų eksporto rezultatai.
Jo teigimu, per 2018 metų dešimt mėnesių ES pagamintų pieno produktų, perskaičiavus juos į pieno kiekį, eksportas buvo 3 proc. mažesnis, palyginti su 2017 metų tuo pačiu laikotarpiu. Pagal vertę minimu laikotarpiu ES eksportas susitraukė 9 proc.
„Europietiškų pieno gaminių paklausa eksporto rinkose kiek sumažėjo, atitinkamai koregavosi žaliavos supirkimo kaina, tačiau nuo didesnio kritimo ją apsaugojo tai, kad pieno gamyba Bendrijos ūkiuose pernai spalį taip pat sumažėjo“, – sakė E. Simonis.
Žemės ūkio ministerijos skelbiamais duomenimis, vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina visiems ūkiams 2018 metų gruodį buvo 313,8 euro už toną – 0,8 proc. mažesnė nei lapkritį ir 2,6 proc. mažesnė nei 2017 metų gruodį.
Per 2018 metus Lietuvoje buvo supirkta 1363 tūkst. tonų pieno – 2,81 proc. mažiau nei 2017 m.
Stambiaisiais žaliavos tiekėjais Lietuvoje laikomi tie, kurie parduoda daugiau kaip 40 tonų pieno per mėnesį, arba atitinkamai 500 tonų per metus. Tokie tiekėjai parduoda apie 60 proc. visos pieno žaliavos.
Lietuvoje pieną perdirba apie 20 įmonių, tačiau penkios didžiausios bendrovės – „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“, „Vilkyškių pieninė“ ir „Marijampolės pieno konservai“ – perdirba apie 94 proc. viso pieno.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių11
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...