- Ieva Urbonaitė-Vainienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoje skolos skandina, suteikime galimybę jas grąžinti“.
Kreipimesi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę, peticijos autoriai konstatuoja, kad 150 tūkst. skolininkų turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, iš viso tokių bylų Lietuvoje pradėta daugiau nei milijonas.
„Tai - milžiniškas skaičius, rodantis, kad skolų grąžinimo sistema Lietuvoje veikia itin prastai”, - pabrėžia Nevyriausybinių organizacijų tinklas.
Apklausus nevyriausybinių organizacijų darbuotojus, dirbančius su įsiskolinusiais žmonėms, 40 proc. jų atsakė, kad tik kas dešimtas klientas su skolomis tvarkosi sėkmingai ir jas išmoka. Ši situacija tęsiasi metų metus, daugumos gyventojų skolos didėja ir jie grimzta giliau, prarasdami galimybę būti visaverčiais visuomenės nariais. Žmonės dirba nelegaliai, emigruoja arba yra priversti gyventi iš valstybės teikiamos socialinės paramos.
Skolininkai privalo grąžinti skolas, bet tai padaryti Lietuvoje yra labai sunku arba neįmanoma dėl neadekvačios skolų išieškojimo sistemos.
Šiuo metu, jei žmogus turi daugiau nei vieną vykdomąją bylą, skolos grąžinimui gali būti atskaityta pusė minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA). Taip per mėnesį pragyvenimui paliekami nepilni 200 eurų. Iš žmonių, uždirbančių daugiau nei MMA, gali būti nuskaityta dar 70 proc. minimalią algą viršijančių pajamų. Vadinasi, darbuotojui, uždirbančiam 600 eurų per mėnesį, po atskaitymų lieka 260 eurų.
Tai - milžiniškas skaičius, rodantis, kad skolų grąžinimo sistema Lietuvoje veikia itin prastai.
Kaip pabrėžia peticijos autoriai, kitos Europos Sąjungos valstybės supranta, kad palikdamos skolininką be minimalių pajamų pragyvenimui jam pačiam ir šeimos nariams, žmogų skandina, o ne suteikia realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais.
Kaip parodė Seimo kanceliarijos atlikta analizė, ES šalyse iš darbo užmokesčio paprastai atskaitoma po 20-30 proc., išskyrus tuos atvejus, kai pinigai reikalingi alimentams mokėti ar sveikatos sužalojimo, mirties, nusikalstamos veikos atvejais. Lietuva Europos Sąjungoje išsiskiria itin dideliais išskaitymais.
„Mes, pasirašiusieji šį kreipimąsi, raginame Lietuvos valdžios institucijas atveržti kilpą Lietuvos žmonėms, suteikiant realią galimybę sumokėti skolas. Palaikome tas Seime pateiktas Civilinio proceso kodekso pataisas, kurios numato taikyti 10 proc. išskaitų dydį nuo minimalaus darbo užmokesčio, taikyti 20 proc. išskaitymą nuo minimalios algos tiems žmonėms, kurie turi dvi ar daugiau vykdomųjų bylų, taikyti 50 proc. išskaitymą minimalaus darbo užmokestį viršijančiai sumai”, - teigia pritariantys peticijai, tarp kurių - koalicija „Galiu gyventi“ bei Lietuvos žmogaus teisių centras.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų2
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...