Peržiūrint žemės sklypų nuomos sutartis stringa investicijos didžiuosiuose miestuose

Esą tai stabdo investicijas didžiuosiuose miestuose, kur kitu būdu laisvos valstybinės žemės beveik neįmanoma įsigyti.

Pasak Nekilnojamojo turto plėtotojų, panašių atvejų, kaip šios Kauno Savanorių prospekte statinius su sklypu įsigijusios bendrovės – per 70. Dažniausiai Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje verslininkai nuperka sandėlį, bankrutavusią gamyklą ar dar kokį statinį su prie jo suformuotu žemės sklypu, kurį paprastai iš valstybės nuomoja.

Nekilnojamojo turto vystytojai, norėdami pakeisti žemės paskirtį ir statyti pavyzdžiui, gyvenamuosius namus ar komercinius pastatus,susiduria su apribojimais. o pastaraisiais metais ir su akyla Žemės tarnybos kontrole. Vykdydama vyriausybės pavedimą patikrinti, kaip naudojama valstybės pigiai išnuomota žemė, tarnyba nustatė nemažai pažeidimų.

„Nustatyta pažeidimų, kurie įtakojo tai, kad buvo suformuoti per dideli sklypai prie pastatų, pastatai buvo eksplotatuojami ne pagal paskirtį. Tai pagrindinės priežastys, kodėl kontrolieriai nusprendė valstybinės žemės nuomos sutarčių nebepratęsti“, – sakė žemės ūkio viceministras Artūras Bogdanovas.

Verslininkų teigimu, peržiūrint ar nutraukiant nuomos sutartis, stabdomos investicijas miestuose, kur kitu būdu laisvos valstybinės žemės įsigyti beveik neįmanoma. Dėl dalies sutarčių bylinėjamasi teismuose.

„Verslas pasirengęs planus, planuoja, pavyzdžiui konversiją. Miesto savivaldybė planuoja sandėlius, gamyklas paversti į gyvenamus namus, komercinės paskirties objektus. Tačiau tai atskirais atvejais tampa neįsivaizduojama“, – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos direktorius Mindaugas Statulevičius.

„Jei mes patikrinam sklypas, ženkliai per didelis, o valstybės žemės nuoma labai nebrangi, tai valstybės interesas tuos laisvus plotus skirti nuosavybės atkūrimui arba parduoti tuos plotus aukciono būdu“, – įsitikinęs viceministras A. Bogdanovas.

Nekilnojamojo turto plėtotojai ir žemės ūkio ministerijos vadovai sako, kad tikisi rasti bendrą sprendimą, kuris tenkintų abi puses.

Dabar svarbiausia atkurti nuosavybę savininkams, kurie turėjo žemės miestuose. Tuomet verslas iš valstybės galėtų įsigyti žemės aukcionuose.