- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Senos nešiojamosios baterijos ar akumuliatoriai yra pavojingos atliekos, todėl neturėtų būti šalinamos buitinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose. Europos Sąjungos (ES) direktyva numato, kad kiekviena bendrijos narė kasmet turi perdirbti 45 proc. viso šalies vidaus rinkai patiekto nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių kiekio.
„Baterijose ir akumuliatoriuose yra įvairių pavojingų metalų tokių kaip švinas, gyvsidabris, kadmis, cinkas, manganas ar litis, todėl netinkamas šių gaminių atliekų šalinimas komunalinių atliekų konteineriuose ar sąvartynuose kelia pavojų aplinkai, žmonėms. Atsargiai reikia elgtis ir su įkraunamomis, bet ilgai ar netinkamai naudojamomis, baterijomis – jos taip pat gali pridaryti rūpesčių. Būta atvejų, kai po pagalve pakištas mobilusis telefonas savaime užsidegė“, – sako Gamintojų ir importuotojų asociacijos (GIA) vadovė Veronika Masalienė.
Nešiojamosios baterijos ir akumuliatoriai – tai bet kurios baterijos ar akumuliatoriai, kuriuos vartotojai naudoja ne tik buityje, bet ir darbe. Pavyzdžiui, vieno elemento baterijos (AA, AAA tipo baterijos ir pan.), taip pat baterijos ir akumuliatoriai, kurie naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose, mobiliuosiuose telefonuose, bevieliuose elektros įrankiuose, žaisluose ir buitiniuose prietaisuose (skustuvuose, elektriniuose dantų šepetukuose, rankiniuose dulkių siurbliuose ir pan.).
Nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių pardavimas kiekvienais metais didėja visame pasaulyje – ne išimtis ir Lietuva. Augant vartojimui, senų baterijų ir akumuliatorių rūšiavimas bei perdirbimas tampa dar aktualesnis.
Baterijos ir akumuliatoriai yra perdirbami, todėl jie turi patekti pas atliekų tvarkytojus.
„Baterijos ir akumuliatoriai yra perdirbami, todėl jie turi patekti pas atliekų tvarkytojus. Gyventojams Lietuvoje yra tūkstančiai vietų, kur jie gali priduoti šias atliekas. Mažmeninės prekybos vietose, biuruose, degalinėse, švietimo įstaigose ir įvairiose organizacijose yra pastatytos specialios talpos senoms nešiojamosios baterijoms ir akumuliatoriams surinkti. Netinkamas naudojimui senas nešiojamąsias baterijas ir akumuliatorius nemokamai priima ir jų platintojai netgi neperkant naujų. Šias atliekas iš gyventojų taip pat priima savivaldybių atliekų surinkimo aikštelės ar tokias atliekas tvarkantys atliekų tvarkytojai. Jei vis tik stinga informacijos apie šių atliekų pridavimo vietas, jos ieškokite www.atliekos.lt“, – primena GIA vadovė.
Vienkartinės arba įkraunamos baterijos ir akumuliatoriai rinkoje parduodama atskirai arba su įrenginiais. Importuotojų teigimu, daugiausia nuperkama vienkartinių baterijų ir akumuliatorių, o neįkraunamos baterijos ir akumuliatoriai naudojamos daugiau energijos reikalaujančiuose įrenginiuose, pavyzdžiui, fotoaparatuose, įvairiose radijo ryšio priemonėse, itin populiarėjančiuose dronuose ir pan.
Gamintojai ir importuotojai, Lietuvoje pareigas vykdantys per licencijuotas organizacijas, 2017 metais vidaus rinkoje pardavė 800 tonų įmontuotų ir neįmontuotų nešiojamųjų baterijų bei akumuliatorių. Tačiau šis kiekis yra didesnis, nes šiuos gaminius parduoda ir pardavėjai, nepriklausantys organizacijoms.
Vykdant ES direktyvą, pagal kurią turi būti perdirbta mažiausiai 45 proc. visų tiektų rinkai nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių. Pernai Lietuvoje vien per organizacijas buvo sutvarkyta apie 280 tonų atskirai (neįmontuotų) rinkai patiektų nešiojamųjų baterijų ir akumuliatorių.
„Alternatyvų, kaip sumažinti vis didėjantį atliekų kiekį, yra. Viena iš jų – pirkti įkraunamas baterijas ir akumuliatorius, tačiau tokie gaminiai brangesni už vienkartinius ir vartotojai turi šiek tiek atidžiau juos stebėti“, – sako V. Masalienė.
Siekiant šviesti visuomenę ir skatinti rūšiuoti atliekas, GIA nuolat plečia elektronikos bei baterijų atliekų surinkimo tinklą. Asociacija taip pat kasmet vykdo aplinkosauginį projektą „Mes rūšiuojam“ (www.mesrušuojam.lt), skirtą įmonėms, įvairioms organizacijoms, švietimo ir mokslo įstaigoms bei autoservisams visoje Lietuvoje. Projekto metu renkamos ne tik nešiojamų baterijų, bet ir elektros bei elektroninės įrangos atliekos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...