- LRT RADIJO laida „Žinoti verta“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Apgauti galima bet ką – jeigu netikime telefoniniais sukčiais, patikėti galime kuo nors kitu, nes sukčiavimo būdų yra itin daug. Taip LRT RADIJUI sako SEB banko Prevencijos departamento vadovas Audrius Šapola.
Anot jo, sukčiai labai greitai prisitaiko prie įvairių naujovių, todėl į jų pinkles galime patekti net pirkdami daiktus internetu.
Nukentėjusieji apie sukčius dažniausiai būna girdėję
Anot A. Šapolos, sukčiai savo veiklą pritaiko prie to, kas vyksta pačiame bankų sektoriuje, prie naujų banko produktų. Kaip teigia specialistas, 2017 m. SEB banko statistika rodo, kad buvo prarasta daugiau nei 200 tūkst. eurų, nuo sukčių nukentėjo apie 45 asmenys.
„Daugeliu atvejų tai nebuvo vien tik paprasti banko klientai. Tai buvo nedidelių įmonių savininkai arba žmonės, dirbantys su finansais. Sukčiai naudoja informaciją, kuri viešai prieinama internete. Kitaip tariant, jie labai gerai atlieka savo namų darbus, susirenka reikiamą informaciją, kuri padeda įtikinti žmogų, kad tikrai skambina policijos pareigūnas, su kuriuo žmogus privalo bendradarbiauti“, – tvirtina A. Šapola.
Pašnekovas atkreipia dėmesį – daugelis nuo mažens esame mokomi, kad policijos nurodymus būtina vykdyti, todėl net suaugusieji, patikėję, kad skambina policijos pareigūnas, vykdo reikalavimus ir nesvarsto, kad tokių reikalavimų tikri policininkai pateikti net negalėtų.
„Tai vienas iš psichologinių faktorių. Sukčiai pabando įbauginti. Kyla baimė, kad skambina policijos pareigūnas, kad per mano banko sąskaitas atliekamos neteisėtos operacijos, kad dėl to galimos kokios nors teisinės pasekmės“, – sako A. Šapola.
Jo pastebėjimu, kalbantis su nuo sukčių nukentėjusiais žmonėmis, dažnai pasitaiko, kad žmonės pripažįsta apie telefoninius sukčius girdėję, iš žiniasklaidos priemonių žinoję apie jų naudojamas taktikas: „Žmonės pripažįsta – [...] tikrai žinojome, kad tai vyksta, kaip tai vyksta, tačiau nesitikėjome, kad vieną dieną ims ir mums paskambins. [...] Tie pavyzdžiai rodo, kad žinojimas ne visada mus apsaugo.“
Patiklumą nulemia ir aplinkybės
Specialisto pastebėjimu, žmogaus patiklumą kartais nulemia ir aplinkybės. Pavyzdžiui, žmogus gali būti itin pavargęs, blogai jaustis. Tai gali trukdyti adekvačiai vertinti situaciją. Be to, skambinantys asmenys neretai vartoja pareigūnų ar kitų sričių atstovų vartojamą leksiką, cituoja Baudžiamojo kodekso straipsnius, kuriais neva nurodo, kokia teisinė atsakomybė bus pritaikyta žmogui, jei šis nevykdys nurodymų.
„Jie naudoja, taip sakant, visą arsenalą įvairių priemonių. Kaip rodo mūsų statistika, tas rezultatas, tie pinigai, kuriuos jie sugeba užvaldyti, turėdami prisijungimą prie žmonių sąskaitų, yra gana dideli“, – akcentuoja A. Šapola.
Jis atkreipia dėmesį, kad daug veiklos sričių persikelia į internetą, todėl sukčiai atkeliauja ir ten. Specialisto tvirtinimu, pastebėta, kad jau dvejus trejus metus vyrauja tendencija, jog žmonės, norėdami įsigyti kokią nors prekę pagal internete rastą skelbimą, perveda pinigus gavėjui, tačiau galiausiai nei gauna prekę, nei atgauna pinigus.
„Tai gali būti visa pinigų suma arba avansas. [...] Reikia tiesiog suvokti, kad perkant pagal skelbimą, kuris įdėtas į internetą, visada egzistuoja rizika, kad už to skelbimo gali būti nusikaltėlis, kuris to daikto neturi. [...] Ką turėtų daryti nukentėjęs žmogus? Kreiptis į policiją ir jai paaiškinti, kad jis buvo apgautas, kokiomis aplinkybėmis, suteikti visą informaciją, kuri policijai padėtų priimti sprendimą, ar pradėti ikiteisminį tyrimą, ar ne“, – nurodo A. Šapola.
Perkant internetu – keli apie sukčius įspėjantys ženklai
Anot specialisto, sukčiai žmones bando apgauti ne tik įkeldami skelbimus. Būtina išlikti budriems ir perkant iš internetinių parduotuvių: „Turbūt kiekvieną dieną užsidaro ir atsidaro naujų svetainių. [...] Jeigu apmokėjimas galimas tik pavedimu į banko sąskaitą, tai atsargesnį žmogų turėtų priversti sunerimti. Žmogus turi suprasti – atlikus pavedimą padėtis nebegrįžtama, pinigai nurašomi siuntėjo sąskaitoje ir įskaitomi į gavėjo sąskaitą.“
Tokiu atveju, tikina A. Šapola, net ir bankas negali padėti susigrąžinti pinigų. Todėl, perkant internetu reikėtų atkreipti dėmesį į kelias detales. Reikėtų patikrinti ne tik atsiskaitymo būdus, bet ir komentarus internete. Jeigu naujoji parduotuvė iš tiesų apgauna žmones, teigia A. Šapola, kas nors bus pasidalinęs šia informacija interneto komentaruose ar kitose erdvėse.
Taip pat reikėtų pasvarstyti, ar siūlomos kainos tikrai yra adekvačios: „Kartais žemomis kainomis sukčiai bando privilioti žmones, siūlydami, pavyzdžiui, 80 proc. nuolaidas. Tiesiog reikėtų paklausti savęs, ar viskas yra gerai, jeigu siūloma tokia kaina.“
Primena – užtenka prisiminti vieną dalyką
Pasak A. Šapolos paprastų būdų, kaip apsisaugoti nuo sukčių, nėra. Kaip teigia specialistas, pasitaiko atvejų, kai žmonės ne tik žino apie sukčių naudojamus metodus, bet ir yra perspėjami, kad jį bandoma apgauti, tačiau vis tiek įtiki sukčiais.
„Esame turėję tikrai ne vieną situaciją, kai į banko skyrių ateina klientas ir mes žinome, kad jam įtaką daro sukčiai. Bandome žmogui paaiškinti, kad jis neatliktų vienų ar kitų operacijų, tačiau žmogus tiesiog atsisako mumis tikėti“, – pasakoja A. Šapola.
Anot jo, pasitaiko ir atvejų, kai žmones sukčiai apgaudinėja ilgą laiką, kad po truputį išviliotų dideles pinigų sumas: „Pavyzdžiui, internetu užsimezga kažkokie santykiai. Žmogus (šiuo atveju, klientė) yra Lietuvoje, susirašinėja su kažkuo, atsiranda jausmai. Galiausiai tas kažkas, prisistatantis JAV kareiviu, siunčiantis gražias nuotraukas, žadantis atvažiuoti į Lietuvą ir vesti, pradeda prašyti finansinės paramos. Mergina pradeda siųsti gana dideles pinigų sumas, tikėdamasi, kad tie pinigai sugrįš – žavus nepažįstamasis su lagaminu pinigų atvažiuos į Lietuvą ir jie gyvens ilgai ir laimingai.“
Tokiais atvejais, teigia A. Šapola, žmones sunku įtikinti, kad jie yra apgaudinėjami. Jie patys tai supranta tik tada, kai nesulaukia rezultato, kurio tikėjosi – atvykti žadėjęs žmogus tiesiog pradingsta su jam siųstais pinigais.
A. Šapola akcentuoja – klaidinga manyti, kad į sukčių pinkles patenka tik vyresnio amžiaus žmonės: „Apgauti galima bet ką, tiesiog tų būdų yra daug, jie patys įvairiausi. [...] Jeigu netikime telefoniniais sukčiais, tai nereiškia, kad nenukentėsime nuo kito sukčiavimo būdo.“
Specialistas primena – nei banko darbuotojai, nei policija, nei Valstybinė mokesčių inspekcija ar kitos valstybinės institucijos negali prašyti asmens prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenų: „Institucijos to nedaro, to neprašo. Tokių duomenų atskleisti negalima, nes galite patirti finansinių nuostolių.“
Pagal LRT RADIJO laidą parengė Vaida Kalinkaitė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia4
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...