Pernai nedarbo lygis šalyje siekė 15,4 proc.

2011 m. nedarbo lygis šalyje sudarė 15,4 procento ir buvo 2,4 proc. mažesnis nei 2010 m., praneša Statistikos departamentas.

2011 m. šalyje buvo 248,8 tūkst. bedarbių, t. y. 42,3 tūkst. (14,5 proc.) mažiau nei 2010 m. Vyrų nedarbo lygis 2011 m. sudarė 17,8 proc., moterų – 13 proc. Per metus vyrų nedarbo lygis sumažėjo 3,4, moterų – 1,4 procentinio punkto.

Bedarbių vyrų buvo 143,9 tūkst., moterų – 104,9 tūkst.

Ilgalaikio nedarbo lygis 2011 m. sudarė 8 proc. ir buvo 0,6 proc. didesnis nei 2010 m. Ilgalaikių bedarbių buvo 129,1 tūkst., arba kas antras (51,9 proc.) bedarbis, tai 8,5 tūkst. (7 proc.) daugiau nei 2010 m.

2011 m. šalyje dirbo 1 mln. 371 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su 2010 m., padidėjo 27,2 tūkst. Per metus užimtųjų skaičius labiausiai padidėjo transporto ir saugojimo veikloje (9,9 tūkst.), ir pramonėje (5,3 tūkst.).

Devyni iš dešimties (91,3 proc.) užimtų gyventojų 2011 m. dirbo visą darbo dienos ar savaitės laiką. 119,8 tūkst. (8,7 proc.) užimtųjų dirbo ne visą darbo dienos ar savaitės laiką, iš jų trečdalis (40,6 tūkst.) norėjo ir galėjo dirbti daugiau valandų.

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis 2011 m. sudarė 60,7 proc., per metus jis padidėjo 2,9 proc. 2011 m. 15–64 metų amžiaus vyrų užimtumo lygis sudarė 60,9, moterų – 60,5 proc. ir per metus padidėjo atitinkamai 4,1 ir 1,8 proc.

Pagyvenusių (55–64 metų amžiaus) gyventojų užimtumo lygis per 2011 m. padidėjo 1,9 proc. ir sudarė 50,5 proc.

2011 m. šalyje buvo 1125,9 tūkst. neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų, iš jų 8,6 tūkst. asmenų, kurie ieškojo darbo, bet nebūtų galėję pradėti dirbti artimiausiu metu, ir 19,4 tūkst. asmenų, galinčių pradėti dirbti artimiausiu metu, bet neieškančių darbo.


Šiame straipsnyje: nedarbasbedarbis

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Bet svarbiausias klausimas nesprendžiamas. Kad konkuruoti su panašaus lygio pasaulio verslais, turime pritraukti pačius geriausius protus, kurie norėtų dirbti Lietuvoje. Nebūtinai tie protai visose mums svarbiose srityse priklauso lietuvių tautai. Tik perėję prie dėstymo ir mokslinių aptarimų anglų kalba, tik visiškai panaikinę reikalavimus mokslininkams bei dėstytojams žinoti lietuvių kalbą, galime tikėtis dalyvauti konkurencijoje už protus, sukursime geras sąlygas mūsų absolventams konkuruoti pasaulinėje ekonomikoje, pastatysime ant kojų Lietuvos ūkį. Aišku, kad lietuvių kalba turi būti dėstoma lietuviškai. Ir to visiškai pakanka kalbos išsaugojimui. Ieškoti pirmiausia lietuvių, kokie blogi specialistai jie bebūtų, yra naudinga mums kiekvienam asmeniškai(įskaitant ir gerbiamą A. Lašą), bet kenkia mūsų bendram reikalui. Esu verslininkas. Puikiai žinau, kokios kvalifikacijos darbo jėgą išleidžia Vilniaus ir kiti Lietuvos universitetai. Su tokiais kadrais konkuruoti pasaulyje galime tik darbo jėgos pigumu. Bet darbo jėgai neišeina toliau likti tokia pigia. Kainos Lietuvoje pasidarė pernelyg aukštos. Todėl darbo jėga tyliai pasitraukia į Vakarus. Vienintelė išeitis - konkuruoti darbo jėgos kvalifikacija. Tam reikia naujų talentų ir daug. Pažįstu Kirvelį asmeniškai. Jis yra labai gabus ir pasiaukojantis dėstytojas. Bet jo vieno tikrai yra mažoka, kad klestėtų Lietuvos ūkis. Todėl priimkime darban mokslininkus ir dėstytojus, kurie gali ir nori dirbti Lietuvoje, net jei jie nežino lietuvių kalbos. Paruoškime tokius kadrus, su kuriais mūsų verslas galėtų nors pabandyti konkuruoti pasaulyje kokybe, o ne kainomis. Yra galvojančių, kad verslui darbininkus išleisti turi ne universitetai, o kolegijos, nes jos moko ne mąstyti, o dirbti(profesija, įgūdžiai ir t.t.). Bet ką mes parduosime pasauliui, jei mūsų versle dirbs tik neišmokyti mąstyti žmonės, baigę siūlomas primityvias kolegijas? Negalvodami, nekurdami, šiais laikais nepakonkuruosime. O jei tauta išmirs ar emigruos, tai ir kalba žus. Kiti teigia, kad, jei manai, jog universitetų pervedimas į užsienio kalbą yra normalu, paklausk savęs, kaip būtų atrodę, jei Lietuvoje TSRS laikais butų buvęs rusiškas universitetas? Sutinku, kad tai sudarytų pavojų lietuvybės išsaugojimui, nes Rusija buvo Lietuvą pavergusi. Nuo jos įtakos gynėmės visomis priemonėmis. O Vakarų sąjungininkais mes tapome savo noru. Kiek priimti Vakarų įtakos, mes galime pasirinkti patys. Jei bijote, kad universitetų pervedimas prie anglų kalbos pakenks lietuvių kultūrai, tai nusipirkite didelį paminklinį akmenį. Parašykite: _Anksčiau čia gyveno šauni lietuvių tauta. Bet kol kelios karingos vaidilutės saugojome lietuvių kultūrą, dauguma lietuvių išsivažinėjo. Praeivi, nepamiršk, kad nėra kultūros be tautos._ Išvada: manau, kad perėjus prie darbo moksle ir universitetuose anglų kalba, studentams klausant nemokamai internete prieinamų geriausių pasaulio universitetų profesorių paskaitų ir naudojant Lietuvoje gyvenančius profesorius tik asmeninėms diskusijoms bei žinių įvertinimui, Lietuvos mokslas, universitetai ir, tuo pačiu, visa ekonomika galėtų deramai pasirodyti pasaulinėje konkurencijoje.

P

P portretas
Emigravusių skaičius ir bedarbių sumažėjimo skaičius labai nedaug skiriasi. Todėl gero čia nedaug.

AD

AD portretas
700.000 tautiečių jau išvijo svetur. Dabar jų vietas užpildys svetimšaliai. Lietuvos valdžia skelbia - geometrine progresija didėja svetimšalių srautai. Kolonizaciją skatina USA ir ES milijardierių valdomų nevyriausybinių atviros pilietinės visuomenės organizacijų programų kontorų (fondų ir institutų) samdiniai, svetimšalių investicijų tvarkytojai ir jų biznio politikai. Mūsų erdvėje nori sau uždarbio dar ir su iš užsienio į Lietuvą atvežtais darbuotojais. Gryniausio vandens demagogija, neva, darbo jėgos trūksta. Jos neribotai daug reikia tik investitorių Lietuvoje biznių tikslams. Lietuvos laukus apstačius investitorių fabrikais nepakaktų ir milijonų svetimšalių darbui juose. Tarybiniais laikais lietuvių kalba klestėjo – vaikai ir suaugę koncertuose dainuodavo tik LIETUVIŠKAI, tik kartais įterpdami kokią rusišką dainą, o dabar net ir darželinukai veblena angliškai... Tai, ko komunistai neįstengė padaryti per 50 m., patys su ES pagalba padarysime per porą dešimtmečių.
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių