- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Gamintojai ir importuotojai pernai Lietuvoje pardavė 6,7 tūkst. tonų buityje naudojamų šaldytuvų ir šaldiklių – 15,5 proc. daugiau nei 2015 metais. Atliekų tvarkytojai surinko ir sutvarkė (perdirbo) beveik 40 proc. šių atliekų, skaičiuojant nuo vidaus rinkai patiektos stambios buitinės šaldymo įrangos pagal svorį.
Pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus ir Aplinkos ministerijos patvirtintas užduotis, šiais metais Lietuvoje turi būti surinkta ir perdirbta 5 proc. daugiau buitinių šaldytuvų ir šaldiklių atliekų, palyginti su 2016 metais. Užduotis 2017 metams padidėjo nuo 50 proc. iki 55 proc. visų vidaus rinkai parduotos buitinės šaldymo įrangos pagal svorį.
„Tam, kad Lietuva vykdytų įsipareigojimus ES, atliekų surinkimo ir perdirbimo sistema turi veikti nepriekaištingai bei toliau investuojama į atliekų surinkimo infrastruktūrą“, – sako viešosios įstaigos Elektronikos gamintojų ir importuotojų organizacija (EGIO) vadovas Alfredas Skinulis.
Skaičiuojama, kad gamintojai ir importuotojai 2016-aisiais į Lietuvą pardavimui įvežė apie 30 tūkst. tonų buitinės elektros ir elektroninės įrangos, iš jos 6,7 tūkst. tonų sudarė buityje naudojami šaldytuvai ir šaldikliai.
Ekspertų vertinimu, nemažai elektronikos gaminių vis dar yra šešėlyje, todėl į vidaus rinką kasmet gali būti įvežama mažiausiai 40 tūkst. tonų elektros ir elektroninės įrangos.
Vien EGIO nariai (gamintojai ir importuotojai) 2016 metais vidaus rinkai patiekė 1,6 tūkst. tonų buitinių šaldytuvų ir šaldiklių, o sutvarkė (perdirbo) 780 tonų. Iš viso atliekų tvarkytojai Lietuvoje pernai sutvarkė (perdirbo) 2,3 tūkst. tonų buitinės šaldymo įrangos.
„Augant elektros ir elektroninės įrangos pardavimo kiekiams, atliekų kiekis taip pat didėja. Beveik pusę šių atliekų surinkėjams ir perdirbėjams nepatenka – atliekos teršia aplinką ir kelia pavojų sveikatai“, – sako atliekų surinkimo ir perdirbimo bendrovės „Atliekų tvarkymo centras“ direktoriaus pavaduotojas Audrius Puškorius.
A. Puškorius primena, kad gyventojai nenaudojamą sugedusią buitinę techniką ir elektronikos prietaisus gali perduoti tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui ir už tai gauti atlygį, palikti juos šia technika prekiaujančiame prekybos centre net ir nepirkdamas naujos įrangos. Atliekas taip pat galima nuvežti į savivaldybių įrengtas didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles arba išsikviesti atliekų tvarkytoją nebenaudojamai buitinei technikai išvežti.
Elektros ir elektroninės įrangos atliekų negalima šalinti į buitinėms atliekoms skirtus konteinerius. Patekusios į aplinką (vandenį, gruntą, atmosferą) atliekos gali užteršti ją pavojingomis toksiškomis medžiagomis (gyvsidabriu, švinu, kadmiu, chromu). Gyventojams taip pat draudžiama tokias atliekas patiems ardyti ar atiduoti neturintiems leidimų surinkėjams ar metalo supirkimo įmonėms.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB kiek pablogino šių metų šalies BVP prognozę – augs 1,6 proc.
Lietuvos bankas (LB) kiek pablogino gruodį skelbtą prognozę – dabar jo analitikai mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 1,6 procento. ...
-
Seimas svarstys pataisas dėl grynųjų pinigų apvalinimo1
Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų vasario pradėti apvalinti prekių ir paslaugų krepšelio galutinę sumą ir taip pamažu atsisakyti 1 ir 2 centų monetų. ...
-
Seimo opozicija pristatys siūlymus dėl gynybos finansavimo1
Seimo opozicijos atstovai ketina pateikti savo siūlymus dėl gynybos finansavimo. ...
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?3
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...