Pernai gyventojai ir verslas daugiau skolinosi iš bankų

Gyventojams suteiktų paskolų vertė išaugo beveik dešimtadaliu - iki 8,80 mlrd. eurų, verslui - beveik 7,5 proc., iki 9,2 mlrd. eurų.

Pagrindinis kredito rinkos variklis buvo būsto įsigijimas, teigiama apžvalgoje. Per metus gyventojams šiam tikslui suteiktų paskolų vertė pašoko beveik 600 mln. eurų, arba 9,1 proc.

Verslo segmente bankai daugiau skolino prekybos, gamybos ir transporto įmonėms. Tiesa, statybų įmonėms ir komunalinių paslaugų teikėjams suteiktų paskolų vertė smuktelėjo.

Valdžios sektoriui ir finansų įstaigoms sutektų paskolų vertė sumažėjo 0,8 proc., dėl to bendras augimas buvo mažesnis.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad paskolų gyventojams vertė buvo istoriškai didžiausia.

„Kalbant apie gyventojus, liūto dalis tenka būsto paskoloms. Tokia tendencija yra nuo 2015 metų. Sandorių skaičius šiek tiek sumažėjo, lėtėjimas stebimas Vilniuje, bet Kaune įgaunamas pagreitis“, - sakė V. Vasiliauskas.

Pasak jo, pernai bankai prisidėjo prie šalies ūkio skatinimo ir tą darė ne finansinio stabilumo sąskaita - esminiai bankų sistemos rodikliai liko tvarūs, o blogų paskolų portfelis sumažėjo iki prieškrizinio lygio.

„Blogų paskolų portfelis sumažėjęs nuo 20 proc. 2010 m. iki 3,1 proc. 2017 m.“, - komentavo V. Vasiliauskas.

Dėl aktyvaus skolinimo bankų sistemos turtas per metus paaugo 6 proc. ir metų pabaigoje siekė 27,3 mlrd. eurų.

„Ekonominis ciklas yra pakilime, dėl to bankų turtas auga. Augimas susijęs su aktyviu skolinimu. Didėja indėliai - per metus augo 6,8 proc. Praėję metai bankams buvo pelningi - grynasis pelnas 240 mln. eurų“, - vardijo V. Vasiliauskas.

Bankų sektorius Lietuvoje išlieka efektyvus, išlaidų prasme - vienas efektyviausių Europos Sąjungoje, teigė V. Vasiliauskas.

LB prognozuoja, kad augant įmonių investicijoms ir neslūgstant būsto rinkos aktyvumui, skolinimosi apimtis šiemet bus panaši.

„Tikimės nuosaikaus augimo, prognozuojame, kad 2018 m. kreditavimas augs apie 5 proc.“, - sakė V. Vasiliauskas.

Specializuoti bankai

Bankų sektoriuje dar šiemet galima sulaukti naujo formato rinkos žaidėjų - specializuotųjų bankų, sako (LB) Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas.

Pasak V. Vasiliausko, koncentracija rinkoje didėja. Pernai bankai „Nordea“ ir DNB susijungė į „Luminor“, tad bankų SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ užimama paskolų rinkos dalis nuo 71 proc. padidėjo iki 83 proc.

„Didesnė konkurencija būtų neblogai, dėl to mes aktyvūs šioje srityje“, - sakė Lietuvos banko vadovas.

„Pasiūlytas naujas instrumentas - specializuotas bankas, kuriam taikomas mažesnis įstatinis kapitalas. Šia nauja licencija susidomėjimas nemenkas. Turime tris pretendentus, kurie pateikė paraiškas, dar nemažai susidomėjusiųjų. Vienas pretendentas jau yra svarstymo stadijoje Europos centriniame banke“, - atskleidė V. Vasiliauskas.

Pasak LB valdybos pirmininko, yra trys grupės interesantų: globalūs interesantai, reformos paliestos unijos, kurios turi galimybę pereiti į specializuoto banko formą, ir kiti kreditų rinkos dalyviai, kurie domisi tokia galimybe.

„Tad jau šiemet galime tikėtis naujų rinkos žaidėjų“, - sakė V. Vasiliauskas.

Eltai LB valdybos pirmininkas sakė, kad nepaisant mažesnio įstatinio kapitalo reikalavimo, naujai ateinantiems rinkos žaidėjams bus taikomi tie patys sąžiningumo ir skaidrumo reikalavimai.

„Bandome būti inovatyvūs, intensyviai dirbame su „fintech'ais“, naujų finansinių technologijų įmonėmis. Be abejo, matome rizikas, susijusias su kibernetiniu saugumu, pinigų plovimu, jos yra žinomos ir bandome jas valdyti. Gali būti incidentų, meluočiau, jeigu sakyčiau, kad jokių rizikų nėra. Tačiau jeigu bandai konkuruoti globalioje erdvėje, natūralu, kad reikia turėti omenyje tam tikras rizikas.

Yra kelios gynybos linijos. Pirma LB, tada ECB, kuris išduoda specializuoto banko licenciją. O kalbant apie grėsmes nacionaliniam saugumui, turime specializuotą sistemą, kaip jos valdomos“, - Eltai komentavo V. Vasiliauskas.

Kritikuoja lengvatą pirmajam būstui

Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas kritikuoja Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narių Juozo Oleko ir Rasos Budbergytės siūlymą taikyti lengvatinį 5 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą asmenims iki 30 metų, perkantiems pirmąjį savo būstą.

„Man keista matyti tokią lengvatą, jos projektą. Būtų tikrai baugu, jei tai įgautų pagreitį. Juolab, kad kiek esu susipažinęs, lengvatos autoriai anksčiau yra turėję pakankamai kategorišką nuomonę dėl PVM lengvatų kaip tokių ir kam jos neša didžiausią naudą – tai yra tarpininkams“, – antradienį spaudos konferencijoje kalbėjo V.Vasiliauskas.

„Tikrai pakankamai skeptiškas esu lengvatų atžvilgiu, ypač kai kalbama apie PVM lengvatas, nes tai gali būti vienas iš faktorių, kuris įpiltų žibalo į ugnį. To nereikia. Rinka vystosi pakankamai nuosekliai ir stabiliai, tad kažkokių pagreitinimų, papildomų priemonių tikrai nereikia“, – pridūrė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisą J.Olekas ir R.Budbergytė Seime įregistravo praėjusią savaitę.

Pasak R.Budbergytės, nustačius 5 proc. PVM tarifą, perkamas būstas atpigtų 16 proc. – tiek, kiek vidutiniškai kainuoja jo įrengimas, arba kiek šeima, norėdama gauti banko paskolą, turi sukaupti pradiniam įnašui.

Parlamentarės teigimu, ši pataisa yra atsakas į Vyriausybės siūlymą finansiškai remti pirmąjį būstą mažesniuose miestuose ir rajonuose įsigyjančias jaunas šeimas. Anot R. Budbergytės, šis valdančiųjų siūlymas nesprendžia asmenų, kurie gyvena ne šeimoje arba ne regionuose, problemų.

Dabar 5 proc. PVM lengvatinis PVM tarifas taikomas vaistams, o 9 proc. – keleivių vežimui, spaudai, knygoms ir neperiodiniams informaciniams leidiniams, viešbučiams, centralizuotam šildymui.

Įprastas PVM tarifas yra 21 proc., jis galioja nuo 2009 metų rudens.