Pensijos: papildomas kaupimas geriau nei trečdalis buvusios algos

Pensijų kaupimo sistemą gaubia ne visai perregimas rūkas, kuris kartais nusėda ir žmonėms ant smegenų. Kiek yra žmonių, kurie gali drąsiai, padėję ranką ant širdies, pasakyti: aš tikrai žinau, kaip teisingai ir geriausiai kaupti savo senatvei. Turbūt nelabai daug. Kur kas daugiau žmonių vis dėlto tiki tam tikrais mitais, kurie susiformavo ir sklando viešojoje erdvėje. „Pinigų karta“ nusprendė sudaužyti tuos mitus ir paaiškinti pensijų sistemos kaupimo ypatumus.

Su ekonomikos krize išryškėjo ribotos valstybės finansinės galimybės išspręsti kartų konfliktą: mokėti orias pensijas dabartiniams pensininkams ir užtikrinti pakankamą jų lygį ateinančiai kartai. 2003 metais pradėta pensijų reforma davė teigiamų rezultatų. Devynerius metus veikianti pensijų fondų sistema traukia vis daugiau dirbančių, o nuo šių metu balandžio pradžios pensijų fondai įgauna didesnį valstybės pasitikėjimą. Bet pradėkime nuo pradžių.

Pensiją galima kaupti trimis būdais. Pirmas – nieko nedaryti ir senatvėje gauti pensiją, kuri susikaupė nuo mokesčių „Sodrai“. Antras – kaupti pensiją ne tik „Sodros“ sistemoje, bet ir pensijų fonde, į kurį dalį pinigų perveda pati „Sodra“. Šis būdas yra vadinamas antrąja pakopa. Trečias būdas arba trečioji pakopa – pinigus investuoti visiškai savarankiškai į tuos fondus, į kuriuos norite, kada norite ir kiek norite.

Dabar – plačiau apie antrąją pakopą. Įmokos „Sodrai“ nuo atlyginimo ant popieriaus šiuo metu sudaro 37,5 proc. Jeigu kaupiate pensiją fonde, tai „Sodra“ iš jūsų sumokėtų mokesčių fondui perveda 2,5 proc.

Naujoji reforma jau kaupiantiems fonduose ir dar nepradėjusiems iki rugsėjo siūlo  pasirinkti naują skaičiavimo būdą. Jo formulė: 2+1+1. Dvejetas reiškia, kad į pensijų fondą „Sodra“ perves nebe 2,5 proc., o  2 proc. Vienetas – žmogui norint darbdavys nuo atlyginimo perves dar 1 proc. pensijų fondui. Už tai valstybė perves į žmogaus pensijų fondą 1 proc. nuo Lietuvos vidutinio atlyginimo.

Kaip tai atrodo realiai? Įsivaizduokim, kad jūsų alga popieriuje yra 2 tūkst. Lt. Jeigu nusprendžiate kaupti pensijų fonde ir primokėti, tai „Sodra“ perveda 2 proc., t.y. 40 Lt į pensijų fondą. Tuo metu nuo jūsų atlyginimo dar papildomai yra nuskaičiuojami 20 Lt, o valstybė į jūsų pensijų fondo sąskaitą perveda 22 Lt – tai yra tą 1 proc. nuo vidutinio Lietuvos atlyginimo. Taigi kiekvieną mėnesį į pensijų fondą įplaukia 82 Lt.

Jūsų atlyginimas realiu laiku sumažės 20-čia Lt, bet pinigai bus investuoti į ateitį. Toks skaičiavimo metodas įsivyraus nuo 2014 metų. Nuo 2016-ųjų formulė keisis. Ji bus tokia: 2+2+2. Tai reiškia, kad „Sodros“ pervedamas procentas nepakis, jūsų savanoriška dalis bus 1 proc. didesnė. Tą patį padarys ir valstybė. Nuo 2020 metų formulė atrodys taip: 3,5 +2 + 2, t.y., „Sodra“ perves 1,5 proc. daugiau.

O dabar apie pensijų fondus. Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi skirtingą skaičių pensijų fondų, bet pagrindiniai yra trys: konservatyvus, vidutinės rizikos ir akcijų. Konservatyvus yra saugiausias pensijų fondas. Jūsų pinigai investuojami tik į vyriausybių vertybinius popierius. Per ilgą laikotarpį realiausia tikėtis, kad visų jūsų lėšų prieaugis sudarys nuo 2 iki 3 proc. Atrodo mažai, bet mažiausia tikimybė, kad nukris vertė.

Vidutinės rizikos fondas – tai vertybiniai popieriai ir akcijos. Jūsų pinigai dirbs jums ne tik saugiuose fonduose, bet ir rizikingesniuose fonduose. Investuojant į akcijas, prieaugis gali nukristi greičiau, bet greičiau ir augs, todėl patartina investuoti labai ilgam laikotarpiui. Jauniems žmonėms siūlomas trečias fondas – akcijų. Jis yra nestabiliausias, bet iš jo galima daugiausiai uždirbti.

Viskas kol kas atrodo gražu, bet ar tai realu? Bandykime griauti arba patvirtinti mitus.

Fondams pervedami pinigai nebepriklauso bendrai pensijų sistemai?

Anot specialistų, yra manančių, kad pensijų fondus administruojančioms bendrovėms pervedamos „Sodros“ lėšos nebepriklauso bendrai pensijų sistemai.

Pažvelkime į „Sodrai“ sumokamų mokesčių dalį ir pervedamą procentą pensijų fondams. Mokesčiai „Sodrai“ per pastaruosius 9 metus keitėsi netolygiai. Prieškriziniu laikotarpiu jie buvo net 10-čia proc. mažesni, o praeitais metais mokėjome daugiausiai. Tuo metu pensijų fondams skiriamas procentas tendencingai mažėjo ir krizės metais pasiekė dugną. Ateities perspektyvos rodo, kad „Sodros“ mokesčiai išliks dideli, o pensijų fondams pervedamas procentas nebepakils iki buvusių 5 proc.

2012 metų pabaigoje bendras pensijų fondų turtas nuo 2004 m. sudarė beveik 5 mlrd. Lt, kai tuo metu iš „Sodros“ buvo pervesta šiek tiek daugiau nei 4 mlrd. Lt. Tai reiškia, kad per 9 metus pensijų fondai uždirbo daugiau nei 0,5 mlrd. Lt.

„Pensijų fondas yra pensijų fondo dalyvių bendrai investuojamos lėšos. Tai yra asmeninė pensijų fondo dalyvių nuosavybė – jie yra kaip ir fondo dalininkai“, – teigia „Swedbank investicijų valdymo“ direktorius Aurimas Maždžierius.

Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, šiuo metu antrosios pakopos kaupime dalyvauja apie 80 proc. dirbančiųjų. Kiekvienais metais šis skaičius didėjo, bet paskelbus naująją reformą, norinčių kaupti pensijų fonduose padidėjo dvigubai.

„Jeigu paimsime pirmus du šių metų mėnesius, prie pensijų fondų jau prisijungė 10 tūkst. dalyvių. Palyginus su praėjusių metų dalyvių skaičiumi, padidėjimas yra per 50 proc. Manau, kad padidėjimas įvyko ir dėl to, kad buvo priimtas įstatymas“, – sako A. Maždžierius.

Žmonių vis daugėja, pensijų fondų turtas didėja, bet kas daroma su pinigais?

„Iš tiesų pinigai į pensijų fondus yra pervedami kiekvienam žmogui ir įskaitomi į jo asmeninę pensijos sąskaitą. Kiekvieną dieną galima pasakyti, kiek yra pinigų žmogaus pensijų sąskaitoje. Tai tikrai yra pinigai kiekvieno žmogaus pensijai. Pensijų fondai turi teisę imti tam tikrus atskaitymus iš jų lėšų savo veiklai, savo sąnaudoms padengti. Galiu pasakyti, kad šiuo metu sudėjus visus atskaitymus, tai sudaro maždaug 3,5 Lt per mėnesį nuo vieno žmogaus pensijų sąskaitos“, – aiškina  „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskienė.

Nuo 2004 metų pensijų fonduose pradėjęs kaupti Andrius Baltrušaitis mano, kad ilgą laikotarpį sukauptų pinigų suma tikrai bus jaučiama. Jau dabar jo sąskaitoje lėšų padidėjo penktadaliu, todėl, anot pašnekovo, kaupimas konservatyviame ir vidutinės rizikos fonduose patvirtino jo lūkesčius ir užtikrina šeimos gerovę.

„Dabar pasižiūrėjęs, kiek ten susikaupę pinigų, [galiu pasakyti, kad] man visai patinka tas dalykas. Tiesą sakant, stebėjau [kaupimosi pokytį] visą laiką – kiekvienais metais po kelis kartus. Bet kokį pavedimą padarydamas, vis užeidavau pažiūrėti, kaip sekasi mano pensijai. Tai galiu pasakyti, kad pirmus metus buvo labai gerai, nes matėsi nemažas kilimas“, – pasakoja pašnekovas.

Pinigus kaupianti rizikingiausiame akcijų fonde Andriaus žmona Indrė sako, kad visiškai pasitikti savo pinigų valdytoju ir jau gali jausti ateities atostogų saulę: „Gal jachtos ir neturėsiu, bet bent jau į Ispanija, Portugaliją važinėti atostogų galėsiu“.

Pinigai, pervesti į pensijų fondus tvarkančias bendroves, laikomi atskirose klientų sąskaitose, o bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas. Jeigu manote, kad įmonės naudojasi jūsų lėšomis, beveik esate teisūs. Kiekvieną mėnesį jūs mokate po 3,5Lt už jūsų pinigais besirūpinančios įmonės paslaugas.

Pensijų fondai praranda pinigus?

Antras mitas – pensijų fondai praranda pinigus ir klientai galiausiai liks be cento.

„Fondai yra rizikingi, jeigu kalbame apie akcijų dalies fondus. Jeigu šnekame apie konservatyvius fondus, tai rizika yra visiškai minimali. Taip, fondai šiek tiek svyruoja, tačiau vertinant 9 metų istoriją nė vienas iš jų neturėjo neigiamo rezultato. Žmogui, artėjant prie pensinio amžiaus, tradiciškai yra rekomenduojama sumažinti pensijos riziką ir būti konservatyviuose pensijų fonduose, kad jam prireikus lėšų, jos nebūtų susvyravusios – jeigu tuo metu būtų nepalankus ekonominis momentas tam, o jis nebenorėtų palaukti, kol tos lėšos atsistatys pasikeitus ciklui“, – teigia LIPFA prezidentas Šarūnas Ruzgys.

Galima sakyti, kad nepaisant infliacijos pensijų fondai visada turėjo teigiamą grąžą. Tai reiškia, kad pinigų kiekis, protingai investuojant, visada didėjo. Tiesa, kriziniu laikotarpiu rodikliai smuko, bet spėjo pasivyti buvusį lygį. Vis dėlto atsirandantis minusas kelia klausimą, ar pensijų fondai gali bankrutuoti.

„Bankrutuoti jie negali, nes jie nieko nesiskolina. Jie tiesiog gauna įmokas ir už tas įmokas perka finansinį turtą, ir tai yra investicijos, kurių vertė kinta. Tikimybė, kad visų investicijų, kurios yra labai plačiai išskaidytos, plačiai paskirstytos, vertė smuktų iki nulio, yra praktiškai neįmanoma. Sunku įsivaizduoti tokią situaciją“, – tikina ISM universiteto lektorius, PFDA valdybos pirmininkas Marijus Kalesinskas.

Didžiausias pensijų fondų trūkumas – jie priklauso nuo situacijos finansų rinkose, todėl laikini svyravimai gali kelti nerimą. Vertės per metus gali susvyruoti ir 10, ir 15, o kartais ir keliasdešimt procentų. Svarbu žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą ir nenukreipti per daug pinigų į ateitį, kitaip nebus lėšų šiandieniniams poreikiams.

„Aš puikiai suprantu, kad tai yra ilgalaikis produktas. Jeigu aš žiūrėsiu kiekvieną mėnesį, kokios ten vertės, ar kyla procentai, tai nervus gadinsiu. Pasižiūri į ilgalaikius rezultatus ir matai, kiek yra ilgainiui per tuos metus uždirbta. Man iki pensijos dar toli, tai tikiuosi, kad ir uždirbsiu daugiau“, – sako Indrė Baltrušaitienė.

Trumpuoju laikotarpiu pensijų fondai gali prarasti pinigus dėl finansų rinkos svyravimų, bet galiausiai jūsų pinigų kiekis padidėja. Tai nėra klasikinė investavimo priemonė, todėl jūsų pinigai, protingai pasirenkant pensijų fondus, ilguoju laikotarpiu suteikia grąžą.

Valstybė visada rems žmogų?

Dirbame, mokame mokesčius, valstybė visada turėtų mus paremti. Bent jau taip rašoma Konstitucijoje.

Tačiau „Sodrai“ mokamų mokesčių dalis nuolatos didėja, tuo metu žmonių skaičius Lietuvoje mažėja. 2012 m. pradžioje Lietuvoje gyveno apie 3 mln. 200 tūkst. gyventojų. Šis skaičius, lyginant su 2011 m., sumažėjo 1,5 proc.

Pagyvenusių žmonių skaičius nuolatos didėja. Lyginant 2007 ir 2012 metų duomenis, pensinio amžiaus gyventojų padaugėjo 2 proc. Tai reiškia, kad vienas dirbantis žmogus išlaiko vis daugiau pensininkų. Prognozuojama, kad 2050 metais 100 žmonių išlaikys 45 pensininkus, tai dvigubai daugiau nei dabar, o bazinė „Sodros“ išmokoma pensija sudarys tik trečdalį atlyginimo. Jeigu šiandien pensininkams yra sunku, tai ateityje bus dar sunkiau.

„Tikėtina, kad pensija nuolatos mažės per ateinančius dešimtmečius ir galbūt po keleto dešimtmečių bus sunku mokėti bet kokią apčiuopiamesnę pensiją tiems pensininkams, kurių bus daug, o dirbančiųjų bus santykinai mažai. Tuomet ta pensija iš „Sodros“ galės būti tik simbolinė.

Dėl to ir ieškoma galimybių, kaip tą subalansuoti, bent dalį mokamų mokesčių jau šiandien nukreipiant į kaupimą ir investuojant, kad bent jau būtų padengta infliacija ir būtų galima kažkiek uždirbti. Tuomet tos santaupos gali būti tas papildomas rezervas, kuris padės subalansuoti mažėjančią pensiją iš „Sodros“, – sako ISM universiteto lektorius, PFDA valdybos pirmininkas M. Kalesinskas.

Nepamirškime ir kintančio nedarbo, kuris turi tiesioginės įtakos „Sodros“ pensijoms. 2010 metais nedarbas Lietuvoje buvo didžiausias per dešimt metų (17,8 proc.). Šiuo metu jis mažėja, bet rodikliai nedžiugina (2012 m. – 13,3 proc.). Neaišku, kada nedarbas pasieks 2007 metų lygį (4,3 proc.), jeigu išvis pasieks. O visa tai didina „Sodros“ deficitą.

„Šiandien dėl „Sodros“ deficito mes esame priversti pensijas mokėti skolintomis lėšomis, tačiau prognozės rodo, kad „Sodros“ biudžetas 2015–2016 metais bus subalansuotas. Jeigu neliktų tos galimybės, tai žmogaus pensija nebūtų didesnė nei 40 proc. vidutinio darbo užmokesčio ir tai jau įvertinant, kad žmogus dalyvauja pensijų fonduose“, – teigia socialinės apsaugos ir darbo viceministras Audrius Bitinas.

Kol kas prognozės, kokios bus „Sodros“ pensijos nedžiugina. Pasak viceministro, artimiausius keletą metų pokyčių nebus, kadangi į darbo rinką ateina gausesnė dirbančiųjų karta, bet emigracija vyksta nuolatos. Prognozuojama, kad Lietuva nuo 2026 metų pajus demografinį sprogimą. Valstybė parems žmogų, bet parama mūsų netenkins.

Pensijų fondai arba „Sodra“?

„Sodrai“ pervedant pinigus į pensijų fondą išliks tik vienas pensijos šaltinis – šio teiginio negalima vertinti vienareikšmiai. Lietuvos gyventojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir nusprendęs kaupti pensijų fonde, visada turės abi pensijas: valstybės išmokamą ir pensijų fonde sukauptą.

Kitaip yra su individualiai dirbančiais žmonėmis. Jie neturi galimybės dalyvauti pensijų fonduose, tad lieka tik „Sodra“. O kaip jau žinome, ateities prognozės kelia liūdesį. Ką daryti tiems, kurie vysto savo veiklą?

„Aš, aišku, kaupiu, taupau, atsidedu kažkokią dalį ateičiai, bet tai jau nėra pensijų fondai, nėra nei antra, nei trečia pakopa, nes tie dalykai nėra skatinami, man tiesiog nenaudinga jais naudotis. Turiu kažkiek nekilnojamo turto, jį stengiuosi išsaugoti. Be abejo, yra begalės būdų, kaip gali tai daryti, bet tai jau yra tavo asmeniniai reikalai“, – sako Gediminas Ūkelis.

Lietuvoje yra per vieną milijoną dirbančiųjų. Jeigu atimtume individualia veikla užsiimančius žmones, skaičius sumažėtų beveik 100 tūkst. Palyginkime šį skaičių su pensijas antroje pakopoje kaupiančių žmonių skaičiumi. Skaičius beveik toks pat. Pasirodo, pensijų fonduose dalyvauja ne 80 proc., kaip buvo minėta, o beveik 97 proc. galinčių kaupti pensijų fonduose. Individualiai dirbantys žmonės, kaip sakoma, lieka už borto.

„Sistema nėra iki galo tobula. Galbūt yra prasminga pasižiūrėti į tą kaupiamąją sistemą ir įvertinti, ar pakanka paskatų joje dalyvauti, ar ne. Žiūrint iš kiekvieno asmens pozicijų tam, kad atidėtų pinigų, reikia tiesiog priimti tokį sprendimą: štai, ateityje yra daug neapibrėžtumų ir tam, kad senatvėje būtų kitų pajamų šaltinių, ne tik darbo užmokestis, būtų prasminga pagalvoti, ar nederėtų kažkurią atlyginimo dalį atidėti“, – teigia Lietuvos Banko Finansų paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius Vilius Šapoka.

Taigi jeigu nusprendėte dalyvauti pensijų fonduose, jums neverta bijoti. Senatvėje gausite tiek „Sodros“ išmokas, tiek pensijų fondų lėšas. Individualiai dirbantiems žmonėms patartina taupyti atskirai. Įsigykite patvarias taupykles arba šaldykite pinigus. Bet kas bus geriau negu tik trečdalis buvusio atlyginimo.

Galiausiai jeigu nusprendėte prisijungti prie naujosios reformos ir taupyti pensijų fonduose, savo ateities pensiją galite pasitikrinti skaičiuokle. Tiesa, per daug ja nepasitikėkite. Tai ne orakulas. Ji nežino, kas įvyks su šalies ekonomika po 20 metų. Net ir 10 metų laikotarpis atrodo miglotas.



Komentarai 10 Rašyti komentarą

otilija

otilija portretas
Ponai, man iki pensijos liko 3 metai. Įdomu būtų sužinot į kokį fondą dabar man lyst, ir ką aš sukaupsiu?

petriukas

petriukas portretas
supratau,kad geriausia pensijos kaupimo forma,tai nieko nemoketi valdziai,o kaupti panciakoje.Tik man dar kvailam paaiskinkite.kodel privatus fondas gali sukaupti o sodra ne,negi ten toi sodroi vien berazumiai

as

as portretas
tiesiog neitiketina kaip sitie "mitu griovejai" vienpusiskai raso. kodel niekas nepakalbino kita nuomone turinciu? kodel niekas nepasakoja kas pasidare su vokieciu pensiju fondais ir graikija? per krize beveik visi pensiju fondai buvo totaliam minuse, kas bus kai ateis laikas tau moketi pensija ir vel pasauli istiks krize ir tavo pensiju fondas bus minuse? lauksi kol issikapanos?:) bet svarbiausia visoje toje situacijoje yra tai, kad savo pinigus tu paimi is valstybes ir atiduodi i privacias rankas, kad jie zaistu su jais ir uzdirbtu arba neuzdirbtu tau pinigu. gal geriau tuos pinigus palikt valstybei, kad ji galetu pensijas moket pvz tevams?

xe xe

xe xe  portretas
I ką tie fondai investos, kur gaus pelno?
Skaityti visus komentarus
Tavo komentaras

Komentuoti

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių