Penktadienį ruošiamasi parafuoti sutartį dėl naujos AE

Baigiant derybas dėl naujos elektrinės (AE), penktadienį Vyriausybė planuoja parafuoti koncesijos sutartį su strateginiu investuotoju Japonijos koncernu „Hitachi“. Užtrukus deryboms, sutarties projekto pasirašymas vėluoja apie pusantro mėnesio - anksčiau skelbta, kad ją parafuoti ketinama šių metų vasario viduryje.

Apie tai, kad penktadienį sutartis gali būti parafuota - tai yra pasirašytas jos projekto tekstas, trečiadienį po Vyriausybės posėdžio žurnalistams užsiminė energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Ketvirtadienį ministrų kabinetas gali rinktis į neeilinį pasitarimą, kad priimtų tam būtinus sprendimus, Vyriausybės posėdyje pranešė premjeras Andrius Kubilius.
Vyriausybė trečiadienį patikslino, kas pasirašys pačią sutartį - dokumentą iki šių metų liepos turėtų pasirašyti Vyriausybė, projekto įgyvendinimo bendrovė, arba koncesininkė, ir strateginis investuotojas.

„Pakeistas Vyriausybės nutarimas, kuriuo sudaromos teisinės sąlygos parafuoti koncesijos sutartį. Koncesijos sutarties parafavimas numatomas artimiausiu metu. Visi žingsniai, kurie yra atliekami, turi būti teisiškai tvarkingi, kad nebūtų galima kelti klausimą, ar kažka nebuvo atlikta nesilaikant įstatymo ar kitų teisinių normų “, - žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Anto jo, projekto įgyvendinimo bendrovė bus įsteigta iki koncesijos sutarties pasirašymo - birželio 28 dienos.

„Projekto bendrovė yra atvira daugeliui dalyvių, - pirmiausiai Lietuvai, “Hitachi„, regioniniams partneriams. Bet tuo mes neapsiribojame. Ateityje galėtų prisijungti ir kiti projekto dalyviai, - pavyzdžiui, Lenkija ar kuri kita Europos bendrovė, kuri dalyvautų viena ar kita forma“, - sakė ministras.

Anot A.Sekmoko, projekto įgyvendinimo bendrovė turėtų galimybę finansuoti naujos AE projektavimo darbus.

„Kaip tas bus kapitalas surinktas, tai yra kita tema, šiandien mes susikoncentruojame būtent į koncesijos sutarties pasirašymą, kadangi yra ribotas laikas. Pagal įstatymą numatyta data - birželio 28 diena. Šito neįgyvendinus, strigtų apskritai projektas“, - žurnalistams sakė A.Sekmokas.

Pasirašius koncesijos sutartį, būtų pradėtas projektavimas - pirmasis jo etapas truktų apie 12 mėnesių ir kainuotų 83 mln. eurų, antrasis - 200 mln. eurų kainuosiantis etapas truktų apie 18 mėnesių.

„Iš tikrųjų tas skaičius nėra tiksliai apibrėžtas, yra tam tikros prognozės. Tai yra dar derybų klausimas, tiek su regioniniais partneriais, tiek su “Hitachi", - kalbėjo energetikos ministras.

Japonijos koncernas „Hitachi“ galės dalyvauti projekto įgyvendinimo bendrovėje. Tikimasi, kad vėliau jos akcininkės bus Latvijos „Latvenergo“ ir Estijos „Eesti energia“, galbūt ir kiti kol kas neįvardijami investuotojai,.

Lietuva įsipareigojimus tiesiogiai prisims tik pagal koncesijos sutartį, o ne pagal kitas susijusias sutartis, rašoma dokumente. Teigiama, kad tokia aplinkybė paaiškėjo derybų su „Hitachi“ metu.

Be to, Finansų ministerija pateiks išvadą, kokia yra rizika tarp valstybės ir projekto bendrovės (koncesininko) pasiskirstymo ir kokios yra valstybės galimybės prisiimti išlaidas - ši išvada turi būti parengta tik dėl koncesijos sutarties.
Koncesijos sutartį ketinama pasirašyti iki liepos mėnesio.

A.Sekmokas pirmadienį pranešė, kad derybas dėl koncesijos sutarties numatoma baigti šią savaitę. Anot jo, elektrinės projektavimas truktų apie 2,5 metų, o galutinis investuotojų įsipareigojimas (angl. Final Investment Decision, FID) būtų pasirašytas iki 2015-ųjų kovo pabaigos. Iki to laiko turi būti susitarta su Latvija ir Estija bei kitais galimais partneriais.
Parafavus sutartį, ji bus teikiama Vyriausybei ir po to - Seimui. Jei jai būtų pritarta, sutartis būtų pasirašoma.

Lietuva turėtų valdyti ne mažiau kaip 34 proc. naujos atominės elektrinės akcijų, o dėl regioninių partnerių ir strateginio investuotojo dalies dar deramasi.


Šiame straipsnyje: Arvydas SekmokasHitachi

NAUJAUSI KOMENTARAI

Viktoras

Viktoras portretas
Pirmiausia, noriu pasakyti: mane juokina Andriaus Kubiliaus, Gedimino Kirkilo ir kitų pasiūlymai dėl saugiklių nacionalinio investuotojo sutartyje. Jeigu norime, kad atominę elektrinę pastatytų trigalvis slibinas, reikia laikytis šių principinių nuostatų: 1. Kol atominė elektrinė nebus pastatyta, iš sandorio negali pasitraukti nė vienas jo dalyvis. 2. Nuo sutarties pasirašymo dienos pelnas turi būti nukreiptas į atominės elektrinės statybą. 3. Pradėjus eksploatuoti naują elektrinę, elektros energijos kaina neturi viršyti Europos ir Rusijos elektros gamintojų vidurkio. Bet, nepriklausomai nuo mūsų norų, elektros kaina turi būti formuojama pagal šiuos kriterijus: a) kreditų ir palūkanų grąžinimas; b) amortizacinės ir eksploatavimo išlaidos (su branduolinio kuro pirkimu); c) branduolinių atliekų sandėliavimas ar naikinimas; d) rezervinių elektros energijos šaltinių išlaikymas; e) Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės išlaikymas, kad būtų užtikrintas elektros tiekimo patikimumas (Elektrėnų elektrinė pilnu pajėgumu gali pradėti dirbti po 15 valandų, o Kruonio — po trijų minučių); f) elektros tiltų ir kabelių nutiesimas į Europos ir Skandinavijos šalis; g) alternatyvus elektros energijos šaltinis; h) griežtas valstybės reguliavimas ir elektros skirstymo kainų nustatymas. Kad būtų lengviau suprasti, įvertinkim pinigais. 1. Skaičiuojant pagal Ignalinos atominės elektrinės gaminamos energijos kainą, kai kilovatvalandė kainuoja 7 centus, metinės išlaidos sudarys 0,5–0,7 milijardo litų. 1,6 mln. kW reaktoriaus instaliacija kainuos apie 22 mlrd. Lt, nes kilovatvalandės instaliacija kainuoja apie 14 tūkstančių litų. Manau, kad kainuos ne mažiau, nes statyboms reikalingo juodojo ir spalvotojo metalo kaina per du metus padidėjo beveik dvigubai ir ji vis dar kyla. Šie pinigai bus paimti iš banko ir už juos reikės mokėti palūkanas. Šiandien vidutinės tarpbankinės palūkanų normos viršija 7 procentus, o kartu su banko marža jos sieks 8–9 proc. Net jei palūkanos būtų 5 proc., per metus jos sudarytų 1,1 mlrd. Lt. 2. Jeigu 22 mlrd. Lt kreditą reikės grąžinti per 20 metų, kasmet reikės 1,1 mlrd. Lt. 3. Jeigu elektrinę eksploatuosime 50 metų, amortizacinės išlaidos kasmet sudarys 0,5 mlrd. Lt. 4. Rezervo išlaikymas ir elektros tiekimo patikimumo užtikrinimas kainuotų apie 0,3–0,5 mlrd. Lt. 5. Kuro atliekų sandėliavimo arba naikinimo kaina nežinoma, bet tai kainuos tikrai nemažai. Jau pirmaisiais metais išlaidos sudarytų daugiau kaip 3,5 mlrd. Lt. Dabar paskaičiuokime pajamas. 1,6 mln. kW reaktorius per metus galės generuoti apie 10–12 mlrd. kW elektros energijos. Parduodant po 7 ct, kaip dabar parduoda Ignalinos atominė elektrinė, pajamos būtų 0,7 mlrd. Lt. Norint padengti 3,5 mlrd. Lt metines išlaidas, kaina turėtų būti mažiausiai 35 ct (be skirstymo išlaidų ir pelno). Palyginimui: perkant energiją Europoje, šiandien brangiausiai kainuotų 30 ct, o Rusijoje — 18 ct. Sakau brangiausiai todėl, kad šiandien iš Rusijos atliekamą mainytą energiją perkame po 7 ct, o neatliekamą — už 12 ct. Tai reiškia, kad Rusijos ir Europos kainų vidurkis šiandien maždaug 24 ct. Kad atominės elektrinės statyba atsipirktų, jos pagamintą energiją reikės pardavinėti po 40 ct. Be to, pastačius elektros tiltus į Vakarus ir Skandinaviją, skirstomųjų tinklų išlaidos bus mažiausiai 30–40 ct, o po elektrinės eksploatacijos pradžios kaina bus dar didesnė. Aišku, kad už tokią kainą nei Rusija, nei Europa elektros nepirks. Taip pat ir latviai su lenkais, kurie ruošiasi deryboms. Sudėjus gamybos kainą 40 ct ir perdavimo kainą 40 ct, 80 ct už kW/h mokėsime mes, Lietuvos vartotojai.

Cha

Cha portretas
Linkiu Sekmokui ramiai dirbti, o strategai ir ekonomistai tegul darbuojasi komentaruose.

nu

nu portretas
linkiu sekmokui susikist ta atomine sau y siknoka
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių