- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje pernai spalį 20,2 proc. darbuotojų uždirbo minimaliąją mėnesinę algą (MMA) arba mažiau, iš jų daugiau negu pusė dirbo ne visą darbo laiką.
380 eurų ir mažesnį darbo užmokestį gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį siekė 223,2 tūkst., iš jų 128,8 tūkst. dirbo ne visą darbo laiką, pranešė Statistikos departamentas.
2015-ųjų spalį, kai MMA buvo 325 eurų, minimaliąją mėnesinę algą arba mažiau uždirbusių darbuotojų dalis buvo 19,2 procento.
Visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius pernai spalį sudarė 9,8 proc. (94,4 tūkst.) ir per metus padidėjo 1 procentiniu punktu. Valstybės sektoriuje šis rodiklis buvo 6,8 proc. (21,5 tūkst.), privačiame - 11,3 proc. (72,9 tūkst.) ir, palyginti su 2015-ųjų spalio mėnesiu, atitinkamai padidėjo 0,9 ir 1,1 procentinio punkto.
Visą darbo laiką dirbusių, 450 eurų ir mažiau gavusių darbuotojų skaičius šalies ūkyje sudarė 22 proc. ir per metus sumažėjo 9,7 procentinio punkto. Šalies ūkyje mažiau nei vidutinį bruto darbo užmokestį (805 eurai) pernai spalį gavo 65 proc. visą darbo laiką dirbusių darbuotojų.
Apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų įmonių visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius buvo 23,4 proc. ir per metus padidėjo 2,9 procentinio punkto. Mažose įmonėse (1-9 darbuotojai) visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu mažų įmonių visą darbo laiką dirbusių darbuotojų skaičiumi, pernai spalį buvo 33 procentai..
Daugiausia visą darbo laiką dirbusių ir gavusių MMA darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (22,6 tūkst.), apdirbamosios gamybos (15,6 tūkst.) ir švietimo (15,4 tūkst.) įmonėse, nes jose dirba daugiausia šalies ūkio darbuotojų.
Jaunesnių nei 30 metų visą darbo laiką dirbusių ir MMA gavusių darbuotojų skaičius, palyginti su visu šios amžiaus grupės darbuotojų skaičiumi sudarė 8,6 procento (2015-ųjų spalį - 8,1 proc.).
9 tūkst. gyventojų gavo daugiau nei 3 tūkst. eurų
Didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą pernai spalį Lietuvoje gavo 9038 visas darbo laiką dirbę gyventojai . Privačiame sektoriuje tokių gyventojų buvo 7766, valstybės sektoriuje - 1272.
Per metus (palyginti su 2015-ųjų spaliu) didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų skaičius padidėjo 1474 (19,5 proc.), teigiama Statistikos departamento pranešime.
Daugiausia didesnį kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą gavusių darbuotojų buvo didmeninės ir mažmeninės prekybos (1756), apdirbamosios gamybos (1481), informacijos ir ryšių veiklos (1280) įmonėse.
Viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo veikloje darbuotojų, kurie gavo daugiau kaip 3 tūkst. eurų atlyginimą, buvo 190.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių5
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: GPM dalies perskirstymas gynybai savivaldybių pajamų nemažintų1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad savivaldos pajamos ...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT4
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...
-
I. Vėgėlės šeimos valdoma „Vilpra“ galimai apeidinėjo sankcijas Rusijai ir Baltarusijai19
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarus...
-
Lojalumo pokyčiai darbo rinkoje: į jaunų žmonių išėjimą reikia žiūrėti pozityviai3
Darbo rinkoje keičiasi ne tik tendencijos, bet ir vertybės. Viena iš jų – lojalumas. Apie tai, ar dabartinei darbuotojų kartai lojalumas išlieka vertybe, LNK reportaže pasakojo gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis. ...