- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet kylant diskusijoms dėl PVM lengvatos šildymui taikymo vis daugiau Lietuvos gyventojų supranta, kad mažesnėmis šildymo sąskaitomis turi rūpintis ir patys. Vasarą intensyviai vyksta daugiabučių renovavimo darbai, tinkamų sprendimų šilumos energijai taupyti ieško ir žmonės, kurie statosi ar atsinaujina individualius namus.
„Taupant šilumą svarbiausią vaidmenį atlieka pastatų termoizoliacijos sluoksnis – lyg dar vienas rūbas, saugantis žmogų nuo šalčio, teikiantis komfortą ir neleidžiantis šilumai išgaruoti išorėn. Įvairios medžiagos pasižymi skirtingu šilumos laidumu, todėl šiltinant pastatus labai svarbu pasirinkti šiuo aspektu efektyviausias iš jų. Užsandarintas oras yra geriausias šilumos izoliatorius, todėl oro turinčios medžiagos pasižymi mažesniu šilumos laidumu“, – sako Polistireninio putplasčio asociacijos (PPA) prezidentas dr. Česlovas Ignatavičius.
Paplito dėl savo patikimumo
Efektyvią šilumą izoliuojančią medžiagą polistireninį putplastį, taip pat žinomą tarptautiniu EPS pavadinimu, dar XX a. viduryje sukūrė garsus Vokietijos koncernas BASF. Kurdami šią medžiagą, mokslininkai ir inžinieriai siekė plastiko apvalkale sandariai uždaryti kuo daugiau oro ir neleisti įsiskverbti vandeniui bei teršalams. Tai jiems pavyko, polistireniniame putplastyje – 98 proc. oro ir vos 2 proc. stireno. Nuo to laiko EPS nuolat tobulinamas, tačiau oro ir kietos substancijos santykis nesikeičia. Skaičiuojama, kad Europos šalyse pastatų apšiltinimui apie 80 proc. atvejų naudojamas polistireninis putplastis, apie 12 proc. – mineralinė vata, likusią dalį užima kitos termoizoliacinės medžiagos.
Dr. Č. Ignatavičiaus teigimu, tokį platų putplasčio, kaip šilumą izoliuojančios medžiagos, paplitimą nesunku paaiškinti: jis pasižymi didele šilumos varža, yra mechaniškai tvirtas, nelaidus drėgmei ir purvui, yra ilgaamžis, perdirbamas, atsparus daugeliui chemikalų. Be to, putplastis yra tiek palankus žmogui ir aplinkai, kad iš jo gaminamos ir maisto pakuotės, ir bičių aviliai.
Nepalaiko degimo
Polistireninio putplasčio granulėse oras yra sandariai uždarytas ir jei ugnis priartėja prie medžiagos – oras išsilaisvina, padidėja šilumos laidumas pastato atitvaruose, todėl EPS susitraukia ir lydosi, esant aukštesnei nei 100°C temperatūrai, bet atvira liepsna nedega. Polistireninis putplastis laikančiose konstrukcijose bei atitvaruose nesulaiko kaitros, dėl to konstrukcijos ir atitvarai per gaisrą yra mažiau pažeidžiami, greičiau atvėsta. EPS žaliava aprūpinama ugnį slopinančiu priedu, kuris netirpsta vandenyje. Į ugnies židinį patekęs polistireninis putplastis paprasčiausiai subliūkšta – pašalinus ugnies židinį, jis užges. Be to, Lietuvoje apšiltinant pastatus ši medžiaga padengiama nedegiu tinku. Tuo tarpu kai kuriose kitose termoizoliacinėse medžiagose gaisro metu susikaupęs karštis persiduoda pastato konstrukcijoms ir skatina tolesnį degimą.
„Gaisrai neaplenkia ir putplasčiu apšiltintų pastatų, tačiau tais atvejais, kai visa pastato apšiltinimo sistema, tai yra ir izoliacinė medžiaga, ir apdailos medžiagos, atitinka technologinius reikalavimus, yra tvarkinga, polistireninis putplastis yra efektyvus ir patikimas sprendimas“, – pabrėžia Č. Ignatavičius.
Lietuvoje naudojamas polistireninis putplastis atitinka visus europinius ir nacionalinius termoizoliacinėms medžiagoms keliamus reikalavimus ir reglamentus. Jo tarptautinis toksiškumo indeksas (CIT) – mažesnis nei kitų termoizoliacinių medžiagų ir yra artimas nuliui. Todėl net ir gaisro atveju EPS neišskiria toksinių medžiagų, pavojingų žmogaus gyvybei.
Paprasta ir patogu dirbti
Statybos techninis prižiūrėtojas Vytautas Rimkus pažymi, kad statybininkai taip pat yra linkę rinktis darbą su polistireniniu putplasčiu dėl jo patogumo statybos darbuose.
„Statybininkams dirbti su putplasčiu yra saugu, todėl, kad dirbant su juo nereikia jokių respiratorių ar kitų specialių asmeninės saugos priemonių, kurios neišvengiamos dirbant su kai kuriomis kitomis termoizoliacinėmis medžiagomis. Putplastį patogu pjaustyti ir klijuoti, tai sutaupo statybininkų darbo, kartu efektyviai naudojama medžiaga – mažai išsimeta, todėl taupu “, – teigia V. Rimkus.
Specialistas taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbus putplasčio technologinis privalumas – nelaidumas vandeniui, atsparumas prapūtimui ir teršalams. „Jei matai pastatą permirkusiu fasadu, nors nelijo jau kelias dienas ar net savaitę, žinok, kad jo termoizoliacijai buvo panaudotas tikrai ne polistireninis putplastis“, – sako ilgalaikę darbo patirtį su termoizoliacinėmis medžiagomis sukaupęs statybų ekspertas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuviai šluoja keliones Velykoms: kokios kainos?
Margučius užsienyje ridens penktadaliu daugiau lietuvių nei pernai. Didžioji dalis gyventojų keliauja ten, kur jau šilta ir šviečia saulė. Populiariausios kryptys išlieka panašios, tačiau kelionių organizatorių atlikta apk...
-
G. Nausėda: turime viltį teikiančių ženklų dėl Zarasų aplinkkelio projekto1
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Zarasų aplinkkelio projektas, kuris leistų didžiajai daliai sunkiosios technikos judėti ne per gyvenvietę, pajudėjo pirmyn. Šalies vadovas mano, kad projektas galėtų toliau būti įgyvendinamas vie&scaron...
-
G. Nausėda su 13 valstybių prezidentų ragina ES didinti investicijas į gynybą
Prezidentas Gitanas Nausėda su 13 kitų valstybių prezidentais kreipėsi į Europos Sąjungai pirmininkaujančios Belgijos premjerą, Europos Vadovų Tarybos ir Europos investicijų banko (EIB) pirmininkus dėl poreikio didinti investicijas į gynybos sektor...
-
Prasidėjo pasaulinė pinigų savaitė: finansinis raštingumas padeda nepakliūti į sukčių pinkles
Kovo 18 d. prasideda Pasaulinė pinigų savaitė (Global Money Week), skirta ugdyti jaunosios kartos finansinį raštingumą, kuris padeda apsaugoti savo pinigus. Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro inicijuotoje reprezentatyvioje visuomen...
-
Investuoti pradeda dar pradinėse klasėse: kokias klaidas daro rizikos nebijantis jaunimas?2
Vis daugiau jaunimo pradeda investuoti dar nesulaukę pilnametystės. Ekspertai tikina, kad vyresnių gyventojų investicijos būna saugesnės, o jaunimas dažniau rizikuoja. ...
-
G. Nausėda nepritaria gynybos reikmėms didinti PVM tarifą, mažinti GPM dalį3
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria kai kurioms siūlomoms papildomo gynybos finansavimo alternatyvoms, kuriomis būtų sumažinta savivaldybėms tenkanti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalis bei didinamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas. ...
-
Papildomas krašto apsaugos finansavimas: keturi variantai (apžvalga)7
Siekiant didinti krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) Finansų ministerija parengė ir pirmadienį premjerės Ingridos Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir prof...
-
E. Gentvilas: siūlymus gynybos finansavimui traktuoju kaip žingsnį į priekį3
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje....
-
„Litgrid“: didmeninė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 15 proc.
Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki...
-
A. Romanovskis: mokesčiai verslui galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui3
Papildomi mokesčiai verslui, tarp jų ir didesnis pelno mokesčio tarifas, galėtų būti pradžia tvariam gynybos finansavimui, sako Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis. ...