- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Praėjusią savaitę, gruodžio 12–18 d., elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos prekybos zonoje paaugo 9,5 proc. iki 41 euro už megavatvalandę (EUR/MWh). Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu kainos buvo beveik 2 proc. mažesnės. Išaugus elektros paklausai, kainos didėjo visame Baltijos jūros regione. Šiaurės šalyse elektros buvo suvartota 6 proc., Baltijos šalyse – 2 proc., o Lietuvoje – 4 proc. daugiau.
Lietuvoje importuota 72 proc. suvartotos elektros, 39 proc. – iš Latvijos, Estijos ir Suomijos, 10 proc. – iš Švedijos, o 52 proc. – iš trečiųjų šalių. Baltijos šalyse vėjo elektrinių gamyba smuko daugiau kaip 40 proc., hidroelektrinių gamyba augo beveik per pusę, šiluminių elektrinių gamyba – dešimtadaliu. Lietuvoje vėjo elektrinės pagamino 44 proc. mažiau elektros, o šiluminės elektrinės padidino apsukas ir jų gamyba išaugo 44 proc.
Šiaurės šalyse kainas augino ir sumažėjusi pigesnės elektros pasiūla. Suomijoje beveik visą savaitę neveikė 880 MW „Olkiluoto“ atominės jėgainės antrasis blokas, Švedijoje dvi dienas nedirbo 1 400 MW „Osharsamn“ atominės elektrinės trečiasis blokas. Švedijos ketvirtosios prekybos zonoje kaina išaugo dešimtadaliu iki 40,9 EUR/MWh. Visoje Švedijoje vėjo elektrinių gamyba sumažėjo 29 proc.
Gruodžio 12–18 d. į Lietuvą tarptautinių Latvijos–Lietuvos jungčių pralaidumas vidutiniškai buvo išnaudojamas 49 proc., Baltarusijos–Lietuvos – 48 proc. Tarptautinių Estijos–Latvijos elektros jungčių pralaidumas elektros srautui iš Estijos į Latviją vidutiniškai buvo išnaudojamas 25 proc. Elektros srautui Lenkijos kryptimi Lietuvos ir Lenkijos jungties pralaidumas buvo vidutiniškai išnaudojamas 47 proc., o Lietuvos kryptimi – 63 proc. „NordBalt“ pralaidumo išnaudojimas Lietuvos kryptimi siekė 24 proc., o Švedijos kryptimi – 9 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje2
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...
-
Premjerė: galima diskutuoti apie papildomą 2 proc. pelno apmokestinimą gynybai4
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad galima diskutuoti apie verslo apmokestinimą didesniu pelno mokesčio tarifu gynybos reikmėms – tai pernelyg nepakenktų investuotojų požiūriui į investicijas Lietuvoje. ...
-
Potencialūs „Rheinmetall“ partneriai Lietuvoje – sprogmenų, elektronikos gamintojai3
Vokietijos karinės pramonės milžinei „Rheinmetall“ ketinant Lietuvoje statyti artilerijos šovinių gamyklą ir pradedant ieškoti vietos partnerių, šalies gynybos pramonės atstovai mano, kad su koncernu galėtų bendradarbi...
-
Seimas balsuos dėl laisvos valstybinės žemės laikinos nuomos
Seimas balsuos dėl Žemės įstatymo pataisų, kuriomis ketinama leisti laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai naudoti tik ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. ...
-
Seimas sugriežtino reikalavimus verslui dėl pinigų plovimo prevencijos2
Seimas įpareigojo finansų įstaigas keistis informacija apie klientus – taip siekiama sumažinti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo atvejų, geriau įgyvendinti sankcijas ir ribojamąsias priemones. ...
-
G. Nausėda ragina muitais mažinti Rusijos žemės ūkio produktų konkurencingumą1
Prezidentas Gitanas Nausėda ragina didinti muitus Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktams, kad jų importas taptų nekonkurencingas. ...
-
I. Ruginienė: priėmus nesubalansuotus sprendimus dėl gynybos finansavimo, kiltų socialinių neramumų18
Tęsiantis diskusijoms dėl lėšų papildomam gynybos finansavimui, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad, įvedus regresinius mokesčius, nukentėtų visuomenė ir galėtų kilti socialinių neramum...