- Rūta Grigolytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministerija Vyriausybei siūlo pritarti Vartojimo kredito įstatymo pakeitimui, kuriuo siekiama sudaryti galimybę ne tik fiziniams asmenims, bet ir juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo veikloje.
Šį klausimą Vyriausybė svarstys pirmadienio posėdyje.
Ministerijos nuomone, galimybė juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimo platformose padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai padėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto - vartojimo kredito - kainą.
„Tarpusavio skolinimo veiklos modelis Lietuvos teisėje buvo įtvirtintas pirmiausia siekiant sukurti fiziniams asmenims skirtą alternatyvaus skolinimo ir skolinimosi reguliavimą, todėl juridiniams asmenims tokia galimybė Vartojimo kredito įstatyme, reglamentuojančiame šią veiklą, nebuvo numatyta.
Tačiau besivystanti finansų rinka ir investicinę veiklą vykdančių įmonių poreikis turėti svarią alternatyvą investicijoms Lietuvoje skatina ieškoti naujų sprendimų“, - argumentuoja ministerija.
Kaip rašoma nutarimo projekto lydraštyje, priėmus pakeitimus, būtų sukurta galimybė ir juridiniams asmenims būti paskolos davėjais tarpusavio skolinimosi platformose ir tokiu būdu dalyvauti šioje rinkoje investuojant laisvas lėšas.
„Be to, tarpusavio skolinimo veiklos tikslas - vartojimo kreditų teikimas vartojimo kredito gavėjams fiziniams asmenims. Leidimas juridiniams asmenims dalyvauti tarpusavio skolinimo rinkoje padidintų paskolos davėjų konkurenciją, o tai paskolų rinkoje galėtų sumažinti tarpusavio skolinimo veiklos produkto - vartojimo kredito - kainą vartojimo kredito gavėjams“, - argumentus vardija Finansų ministerija.
Dokumente taip pat pažymima, kad vartojimo kredito davėjams taikomi reikalavimai skiriasi nuo paskolos davėjams tarpusavio skolinimosi platformose taikomų reikalavimų visų pirma dėl skirtingos šių subjektų patiriamos rizikos, dėl skirtingo atsakomybės už vartotojų interesų apsaugą reglamentavimo: tarpusavio skolinimo atveju paskolos davėjui nėra taikomi reikalavimai dėl vartojimo kredito davėjo kreditingumo vertinimo, vartojimo kredito davėjui teiktinos informacijos, vartojimo kredito gavėjų tam tikrų teisių užtikrinimo ir t.t., kurie taikomi vartojimo kreditų davėjams.
Vartotojų apsaugos požiūriu, tarpusavio skolinimo atveju už tinkamą įstatyme nustatytų reikalavimų vykdymą yra atsakingas tarpusavio skolinimo platformos operatorius, kuriam mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomi visi įstatyme vartojimo kredito davėjui taikomi reikalavimai.
„Taigi, nėra svarbu, kas yra paskolos davėjas - fizinis ar juridinis asmuo. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad siūlymu juridiniams asmenims leisti būti paskolos davėjais vartojimo kredito gavėjų teisės ir jų apsauga nebūtų pažeisti“, - sakoma ministerijos parengtame dokumente.
Kaip apibrėžia Lietuvos bankas, Tarpusavio skolinimo platformos operatorius - juridinis asmuo, kuris administruoja tarpusavio skolinimo platformą - informacinę sistemą, per kurią vykdomas tarpusavio skolinimas. Teisę verstis tarpusavio skolinimo platformos operatorius veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į Viešąjį tarpusavio skolinimo platformos operatorių sąrašą. Verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi teisės fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Ką daryti, jei ne šeimos narys jums turi pervesti daugiau nei 2 500 eurų?
Artimiausias giminaitis – mama, tėtis, brolis, sesuo, dukra ar sūnus – per metus gali pervesti kokią tik nori sumą. Tačiau pinigų iš svetimo žmogaus be rimtesnio pagrindimo ir be mokesčių Lietuvos gyventojas per metus gali gauti ne ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...