- Edvardas Špokas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos Sąjungos valstybės sutarė, kaip nuo kitų metų skirstysis paramą žuvininkystės sektoriui. Lietuvos žvejams parama neturėtų mažėti, tačiau tiek Europos Komisija, tiek ministrai nepritaria Europos Parlamento norui remti naujų žvejybos laivų pirkimą. Dabar dėl paramos kriterijų Lietuvai teks derėtis su Europos Parlamentu.
Pirmasis Lietuvos žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pirmininkavimo blynas neprisvilo. Lietuvai pateikus kompromisą, pavyko sutarti, kaip šalims narėms bus skirstomos nuo kitų metų kuriamo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo lėšos.
„Norėčiau padėkoti pirmininkaujančiai Lietuvai už sėkmingą bendradarbiavimą. Jo rezultatas dabar yra ant stalo“, – teigia Europos Komisijos narė, atsakinga už žuvininkystę, Maria Damanaki.
Iš viso fonde turėtų būti apie 22 milijardus litų. Kriterijuose numatyta daugiau dėmesio skirti atokiems regionams: pavyzdžiui Azorų ir Kanarų saloms. Taip pat bus atsižvelgiama, kiek svarbi šalies ekonomikai yra žuvininkystė ir kokia parama buvo skirta anksčiau.
Parama Lietuvos žuvininkystės sektoriui neturėtų mažėti – per pastaruosius septynerius metus Lietuvai numatyta kone 200 milijonų litų. Tačiau kol kas neaišku, ar Lietuvos žvejai galės gauti paramą naujiems laivams pirkti. Europos Parlamento komitetas pritaria, kad tam turi būti skirta europinių pinigų, tačiau Europos Komisija ir valstybės narės laikosi priešingos nuomonės. Esą dėl to gali nukentėti norai mažinti perteklinę žvejybą. Tad dėl to, kaip ir visų kriterijų, dar laukia derybos su Parlamentu.
„Mes įsitikinę, kad reforma reikalinga, taip pat pritariame idėjoms turėti daugiau selektyvios žvejybos įrankių, didesnių uostų pajėgumų, kad žuvys nebūtų metamos atgal į jūrą“, – teigia M. Damanaki.
Iš viso, anot specialistų, išeikvojama apie du trečdalius žuvų išteklių. Ne tik dėl to, kad žvejojama per daug, bet ir dėl to, kad netyčia pagaunamos žuvys dažnai išmetamos atgal į vandenis ir neišgyvena. Specialistai teigia, kad, tarkim, Baltijos jūroje apytiksliai 5 iš 7 žuvų rūšių yra naudojamos pernelyg intensyviai. Nuo kitų metų ketinama uždrausti žvejams mėtyti žuvį atgal į jūrą.
Pasak Lietuvos žemės ūkio ministro, naujausi mokslininkų duomenys rodo, kad daugėja žuvų Šiaurės jūroje, kiek prastesnė padėtis Viduržemio jūroje. Dėl žvejybos kvotų ketinama spręsti rudenį.
„Kadangi didėja gausiai žvejojamų Europos Sąjungoje žuvų išteklių skaičiai. Taip pat didėja išteklių, apie kuriuos mokslininkai turi pakankamai duomenų rekomendacijoms pateikti“, – sako Lietuvos žemės ūkio ministras prof. Vigilijus Jukna.
Tačiau Europos šalys, nustatydamos kvotas žvejybai, susiduria su trečiųjų šalių problema, tarkim, Islandija ir Farerų salos padidino savo žvejams skumbrių ir silkių kvotas. Iki mėnesio pabaigos Europos Komisija ketina parengti šioms šalims prekybines sankcijas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...