VMI: dėl „Panamos popierių“ pradėti du tyrimai

Paviešinus su Lietuvos piliečiais ir bendrovėmis susijusius Panamos teisininkų kontoros „Mossack Fonseca“ duomenis, Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo 2 operatyvinius tyrimus. Ar pradėti daugiau tyrimų, dabar sprendžia bendras VMI ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) Rizikos analizės centras.

VMI atstovas Darius Buta BNS patvirtino, kad atliekami du su „Panamos popierių“ istorija susiję operatyviniai tyrimai, tačiau teigė negalintis atskleisti asmenų ar bendrovių pavadinimų. Anot D.Butos, dėl kitų su „Panamos popierių“ istorija susijusių asmenų rizikos ir dėl to, ar reikia pradėti operatyvinius tyrimus, sprendžia Rizikos analizės centras.

Tarptautiniame žurnalistų tyrime dalyvaujantis portalas 15min.lt iki šiol paskelbė apie buvusio Lietuvos futbolo federacijos vadovo Liutauro Varanavičiaus ,,ofšorinę" kompaniją Panamoje bei apie su Rusija siejamų ,,ofšorinių" įmonių pinigų pervedimus, naudojant sąskaitas žlugusiame Ūkio banke.

Centro veiklą kuruojantis VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas BNS teigė, kad analizuojama visa žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija ir aiškinamasi, ar galėjo būti slepiami mokesčiai ar vykdoma kita nusikalstama veikla. Tačiau jis teigė negalintis atsakyti, kiek laiko truks tyrimas.

„Tai priklauso net nuo to, kokios apimties pradinė informacija, kiek ją reikia tikslinti, papildyti, bet reikia pasakyti, kad kai sandoriai vyksta tarptautiniu mastu, kai kalbama apie ,,ofšorines" zonas, kurių vienas požymių - veiklos konfidencialumas, tai nebūna labai greiti tyrimai“, - BNS sakė A.Klerauskas.

Jis tikino, kad tiesioginių su „Panamos popieriais“ susijusių duomenų VMI kol kas nėra gavusi, tačiau tyrimo metu turėtų paaiškėti daugiau su mokesčių slėpimu susijusių asmenų: „Pradėjus tą darbą, kaip dažniausiai būna, ratas tų mokesčių mokėtojų susijusių plečiasi“.

Rizikos analizės centre dirba 7 VMI ir FNTT darbuotojai.

„Panamos popieriais“ pramintas bene didžiausias visų laikų konfidencialios informacijos nutekinimas. Daugiau negu 100 žiniasklaidos grupių atliktas tyrimas, apimantis 40 metų kauptus finansinius dokumentus, elektroninius laiškus ir pasų duomenis, rodo, kad kai kurie įtakingiausi pasaulio veikėjai slėpė savo pinigus ofšorinėse struktūrose.