- Vilija Andrulevičiūtė, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didėjant gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) samdomą darbą dirbantiems žmonėms, taip pat apmokestinti savarankiškai dirbančiuosius būtų klaida, sako ekonomistė Rūta Vainienė, kurios požiūriu šie asmenys neturi jokių valstybės garantijų. Tuo metu ekonomistas Žygimantas Mauricas tvirtina, kad gera mokesčių sistema nediskriminuoja gyventojų pagal gaunamų pajamų rūšį.
Vyriausybei siūlant nuo kitų metų pertvarkyti mokesčių sistemą ir keičiant tik su darbo santykiais susijusios veiklos apmokestinimą, Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas sako, kad šios ir individualios veiklos apmokestinimas turi būti suvienodintas.
„Palankiai vertiname pastangas dėl darbuotojų ir darbdavio „Sodros“ mokesčio apjungimo. Bet tas (apmokestinimo – BNS) skirtumas, kuris šiandien yra, jis, mūsų vertinimu, yra per didelis ir jo negali būti. Todėl vien siūlymai pakoreguoti verslo liudijimo veiklų sąrašą, mūsų galva, nespręs esminės problemos – mokestinės naštos, tenkančios darbo santykiams ir savarankišką veiklą vykdantiems asmenims, skirtumo“, – trečiadienį spaudos konferencijoje sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos banko duomenimis, pagal darbo sutartis dirbantieji per mėnesį sumoka 323 eurus pajamų mokesčio ir socialinio draudimo įmokų, o savarankiškai dirbantieji – tik 64 eurus.
Dalis sumoka ne 15, o 5 proc. GPM
Finansų viceministrė Daiva Brasiūnaitė, paklausta, ar, vykdant mokesčių reformą, planuojama peržiūrėti ir savarankiškai dirbančių asmenų mokesčių tarifus, sako, kad planuojami pokyčiai savarankiškai dirbančiųjų nepalies, o individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai.
„Pasiūlyti GPM apmokestinimo pakeitimai susiję tik su pajamomis iš darbo santykių, individualios veiklos apmokestinimas GPM buvo peržiūrėtas pernai, pakeitimai įsigaliojo nuo 2018-ųjų sausio 1 d. Remiantis šiais pakeitimais, nuo šių metų mokesčio dydis priklauso ne nuo profesinės veiklos rūšies, kaip buvo anksčiau, bet nuo per metus gaunamo pelno dydžio.
Standartinis individualios veiklos pajamų GPM tarifas – 15 proc. Tokį tarifą faktiškai mokėtų uždirbantys daugiau nei 35 tūkst. eurų pelno per metus. Uždirbantiems mažiau nei 35 tūkst. eurų individualios veiklos apmokestinimo lygis reguliuojamas mažinant patį apskaičiuotą gyventojų pajamų mokestį (taikant mokestinį kreditą, panašiai kaip per NPD reguliuojama mokestinė našta pajamoms iš darbo santykių), pasiekiant, kad individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 tūkst. eurų per metus, faktiškai būtų apmokestinamas 5 proc.“, – aiškina D. Brasiūnaitė.
Taigi, tiek iki 2018-ųjų dėl skirtingų veiklos rūšių, tiek nuo 2018-ųjų dėl skirtingo pelno dydžio, dalis savarankiškai dirbančių asmenų mokėjo ne 15, o 5 proc. dydžio GPM.
Pajamų dydis, o ne veiklos forma turėtų lemti mokesčių skirtumus?
Vilniaus universiteto profesorius ekonomistas Romas Lazutka sako manantis, kad daug ką nuvylė, jog po mokesčių reformos liks skirtumas tarp savarankiškai ir pagal darbo sutartį dirbančių asmenų sumokamų mokesčių.
Būtų logiška taikyti vienodą apmokestinimą, tuomet būtų išvengta manipuliavimo, kada žmonės renkasi kitas darbo formas, kad susimažintų mokesčius.
„Ne vienerius metus tokia tvarka buvo kritikuojama ir buvo einama mokesčių suvienodinimo keliu. Būtų logiška taikyti vienodą apmokestinimą, tuomet būtų išvengta manipuliavimo, kada žmonės renkasi kitas darbo formas, kad susimažintų mokesčius.
Juk visi piliečiai, nesvarbu, kokią darbo formą yra pasirinkę, vienodai naudojasi viešosiomis paslaugomis – kariuomenė visus vienodai saugo, vaikai mokosi tose pačiose mokyklose, važinėjame tais pačiais keliais. Taigi, valstybės finansuojamas sritis reikia finansuoti vienodai visų piliečių sąskaita. Diferenciacija turi būti grįsta pajamų dydžiu, bet ne veiklos forma.
Dabar, kai iki 21 proc. ir 25 proc. didinamas GPM tarifas, daug kas nusivilia, kad gaunantys pajamas iš kapitalo ar individualios veiklos moka mažesnį GPM“, – kalba R. Lazutka.
Banko „Luminor“ vyr. ekonomistas Ž. Mauricas taip pat palaiko mokesčių tarifų suvienodinimo idėją: „Gera mokesčių sistema nediskriminuoja gyventojų pagal gaunamų pajamų rūšį. [...] Taigi, tai, kad GPM dirbantiesiems pagal darbo sutartį didėja iki 21 proc., o visoms kitoms pajamoms išlieka 15 proc., sukelia tam tikras įtampas visuomenėje. Mano siūlymas būtų visiems palikti 15 proc. GPM bei taikyti 25 proc. dydžio „Sodros“ tarifą. Tai būtų ir paprastesnė, ir teisingesnė mokesčių sistema.“
Turi kontrargumentų mokesčių suvienodinimui
Ekonomistė R. Vainienė tikina, kad mokesčių suvienodinimas būtų didžiausia įmanoma klaida ir individualios veiklos sunaikinimas.
„Tie, kurie tai siūlo, nesupranta, kas yra individuali veikla. Žmonės, dirbantys pagal individualią veiklą, patiria išlaidų kurdami savo darbo vietą, jie turi patys susikurti tai, ką samdomam darbuotojui suteikia darbdavys. Individualiai dirbantys žmonės gali nurašyti išlaidas pagal faktą (vedant detalią patirtų išlaidų ataskaitą – LRT.lt) arba sąnaudoms priskirti 30 proc. pajamų, tačiau norint visas išlaidas nurašyti pagal faktą, reikėtų samdyti buhalterį. Žmonėms, kurie siūlo suvienodinti individualia veikla užsiimančių asmenų mokesčius, siūlyčiau padirbėti kirpėju ar santechniku, paprekiauti „Gariūnuose“, kad suvoktų, kas tai per veikla“, – sako pašnekovė.
Ekonomistė teigia, kad jei 21 proc. GPM būtų taikomas savarankiškai dirbantiems asmenims, nemažinant kitų mokesčių, tai būtų labai radikalus padidinimas, nes darbo santykiuose, nors didėja GPM, mažėja „Sodros“ mokesčiai, o po reformos žmonės į rankas gaus daugiau pinigų.
„Pats sau darbo vietą susikūręs žmogus neturi jokių valstybės garantijų. Jų veikla yra artimesnė įmonės veikai, todėl apmokestinimas turėtų būti artimesnis įmonės, mokančios 15 proc. pelno mokesčio, apmokestinimui“, – įsitikinusi R. Vainienė.
Tiesa, pagal verslo liudijimą dirbantys asmenys yra draudžiami pensijų, sveikatos draudimu. Asmenys, vykdantys veiklą pagal individualios veiklos pažymą, nuo pernai privalomai draudžiami pensijų, ligos, sveikatos bei motinystės socialiniu draudimu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...